„Lietuvos mada“ – kur kas daugiau nei vitrinoje kabantis drabužis
Susirinkusius į knygos pristatymą nustebino tai, kad joje negalima atrasti vadinamojo mados guru Juozo Statkevičiaus. Leidinio pristatyme dalyvavusio Aleksandro Pogrebnojaus žodžiais tariant, rinkinyje pateikti autoriai nesižvalgo į kitus, o džiaugiasi tuo, kuo yra. Tad šis interviu su knygos autore, mados žurnaliste Gintare Albrechtaite – galimybė daugiau sužinoti ne tik apie pristatomus autorius, knygos atsiradimo istoriją, bet ir artimiau pažinti knygos sudarytoją.
Kaip kilo idėja sukurti tokią knygą? Ar ilgai užtruko jos realizavimas?
Tokio leidinio idėja galvoje sukosi kelerius metus, tad apie ją garsiai prabilau savo bičiulei ir kolegei Vikai Jakienei, kuri irgi prisidėjo prie rinkinio „Lietuvos mada“ atsiradimo. Jos padrąsinta kreipiausi į „Alma Littera“ leidyklą su prašymu finansuoti knygos – albumo apie lietuvišką madą – leidimą. Prie šio projekto darbuojamės nuo užpraeitų metų balandžio mėnesio, užtrukome dvejus metus. Per tą laiką mūsų komandą papildė ir knygos dailininkė Rima Sutkienė, kūrusi albumo dizainą. Beveik nuo projekto pradžios savo patarimais mus rėmė ir drabužių dizaineriai – Sandra Straukaitė ir Seržas Gandžumianas.
Pagal ką atrinkote knygoje publikuotus dizainerius?
Skaičius 22 yra atsitiktinis. Šie drabužių dizaineriai, mano nuomone, šiandien sudaro lietuviškos mados branduolį. Sąrašo atrankos kriterijai gal ir subjektyvūs, tačiau aiškūs – profesionalumas, veiklumas, perspektyvumas ir originalumas. Buvo labai svarbu, kad dizaineris turėtų sukaupęs vizualinį savo kūrybinės veiklos archyvą, kitu atveju negalėtume visapusiškai atspindėti jo veiklos. Tad leidinyje yra talentingų mados fotografų Pauliaus Gasiūno, Tomo Kaunecko, Modesto Ežerskio, Gedimino Žilinsko darbų.
Medžiagos rinkimo metu buvo glaudžiai bendradarbiaujama su pačiais drabužių dizaineriais, tariamasi, kaip geriausiai leidinyje atspindėti jų kūrybos esmę. Būtent dėl šios priežasties knygoje nėra vieno talentingiausių, profesionaliausių ir žinomiausių dizainerių Juozo Statkevičiaus – proceso eigoje nepavyko prieiti kompromiso, kaip šio dizainerio kūryba turėtų būti pristatyta „Lietuvos mada“ projekte.
Kuris Lietuvos dizaineris Jums asmeniškai atrodo perspektyviausias – turintis galimybes būti pastebėtas ir už Lietuvos ribų?
Ne man atrodo, o akivaizdu, kad Lietuvoje turime ne vieną talentingą mados kūrėją, pelniusį pripažinimą ir tarptautiniame mados pasaulio kontekste. Tai Juozas Statkevičius, Aleksandro Pogrebnojaus ir Vidos Simanavičiūtės duetas, Sandra Straukaitė, Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė, originalus menininkas Vitalis Čepkauskas, jaunosios kartos atstovai Agnė Kuzmickaitė ir Giedrius Paulauskas, penkis dizainerius telkiantis „Swan Ph“ prekinis ženklas, klientų dievinami Ramunė Piekautaitė, Giedrius Šarkauskas, Egidijus Rainys – pusė knygoje esančių dizainerių jau išvardinau. Apskritai knygoje „Lietuvos mada“ ir yra tie, kurie reprezentuoja stipriausią lietuviškos mados pusę, esmę, branduolį.
O kaip rinkote informaciją rinkiniui?
Pirmiausia buvo nusistatyti kriterijai kokią informaciją reikia turėti, kad kuo objektyviau, konstruktyviau būtų atspindėta lietuvių dizainerių kūryba. Kitaip sakant, svarbiausi profesinės biografijos faktai, kūrybos bruožai, pasiekimai, požiūris į madą. Lygiai taip pat svarbu gerai atrinkti vaizdinę medžiagą – mados fotografijas su geriausiais dizainerių darbais, atskleidžiančiais jų kūrybinį braižą, raidą ir pokyčius. Taigi su pačiais kūrėjais buvo bendrauta tiesiogiai ir nuolatos visą leidinio rengimo procesą.
Žvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, šiuo metu gana rizikinga leisti tokį albumą. Ar sunku buvo „paleisti knygą į gyvenimą“?
Knygos idėja, kaip minėjau, gimė krizės išvakarėse, tačiau ji buvo įgavusi tokį pagreitį, kad nebebuvo, kur dėtis. Menininkai kuria ir karo metais, taigi kūrybos proceso jokios krizės negali suturėti. Tiek leidyklos palaikymas, tiek kūrybinės grupės dvasia niekur nedingo.
Ar siekiate patraukti šia knyga didesnės masės dėmesį, net tuos, kuriems mados sritis yra tolima?
Ši knyga skirta visiems, kurie domisi ar norėtų užmegzti pažintį su mada. Norėtume, kad ja susidomėtų visi – ir mados profesionalai, ir studentai, moksleiviai, ir kiekviena madai ir stiliui neabejinga asmenybė. Leidinio tikslas – visuomenei parodyti šiandieninės lietuviškos mados tapatybę, iš arti supažindinti su svarbiausių mados kūrėjų veikla ir darbais, kurie galėtų įkvėpti idėjų savitam stiliui. Norisi atskleisti tikrąjį mados veidą kaip turinčio išliekamąją vertę, kuris yra visuomenės vertybių atspindys. Knygos potekstė ir credo galėtų būti – išmokime mėgautis mada ir atrasti savitą santykį su ja.
Kaip keliais žodžiais nusakytumėte Lietuvos madą?
Įvairi, daugialypė, kupina skirtingų dizainerių ir tikrai įdomi, kurioje kosmopolitinės detalės sumišusios su etnografiniais simboliais.
Ar jau teko sulaukti atsiliepimų apie knygą?
Knygynuose ir Vilniaus knygų mugėje „Lietuvos mada“ pasirodė vos prieš porą dienų, taigi girdėti atsiliepimai tik iš ją kūrusių, leidyklos atstovų bei kai kurių artimųjų. Visi nustebę, kad Lietuvoje egzistuoja tokia įdomi, įvairiapusė ir turtinga mada.
Fotomenininko Antano Sutkaus nuomonė apie knygą „Lietuvos mada“:
Ši knyga labai įdomi, išsiskiria iš panašios mados dizainerius pristatančios serijos, kuri labai gera, bet akademiškai sausa. Į leidinį tam tikru atžvilgiu galima žiūrėti kaip į fotografinį almanachą. Nori daryti meną – reikia stebėti madą. Rinkinyje daugybė gerų mados fotografų darbų. Matosi, kad profesionaliai atrinktos nuotraukos. Knyga išėjo pačiu laiku, nes apie šiuolaikinę madą dabar nieko nėra. Tai bus šeimos knyga, nes ji tinka plačiam diapazonui – nuo dešimtmečio gimnazisto iki devyniasdešimtmečio senelio.