Žmogaus sukurtas pomidoras – su žudiko potencialu
Genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) dar toli iki John Wyndham knygoje „Trifidų diena“ pasirodžiusių augalų-žudikų. Trifidai buvo augalai, kuriuos sukūrė vienas sovietų mokslininkas. Pagrindinė jų kultivavimo priežastis buvo išgaunamas aukštos kokybės augalinis aliejus. Dėl panašių priežasčių – padidėjusio ar kokybiškesnio derliaus – kuriami ir GMO. Tačiau, kitaip nei trifidai, jie negali ištraukti savo šaknų iš žemės ir puldinėti žmonių nuodingais geluonimis. GMO keliamos grėsmės yra kur kas subtilesnės.
Keičiant spalvą per genus
„Kuriant genetiškai modifikuotą organizmą paimamas vieno augalo ar gyvūno genas ir perkeliamas kitam“, – GMO kūrimą apibendrina Danius Lygis, Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas. Taip siekiama jiems suteikti savybių, kurių neturėjo ankščiau. Augalai modifikuojami norint pagerinti jų atsparumą herbicidams, ligoms, parazitams, aplinko poveikiui, padidinti maistingumą. Kartais genai tvarkomi norint net pakeisti spalvą. Tokios galimybės vilioja verslo pasaulį. Pavyzdžiui, iš kavos pupelių pašalinus kofeino susidarymo geną likęs produktas natūraliu skoniu ir aromatu pralenktų dekafeinizuotus konkurentus. Tačiau svarbesnis ar kontroversingesnis aspektas yra galimybė išspręsti pasaulinį badą, dėl kurio, kaip pripažįsta D. Lygis, ilgus metus vyksta diskusijos.
Ligų šešėlis
Jei genetiškai modifikuoti produktai galėtų padėti pamaitinti visą pasaulį, tačiau iki šiol tai nedaroma. Taip yra todėl, kad su naujais genais ateina ir naujos grėsmės. Pirmiausia reikia atsižvelgti į poveikį žmonių sveikatai. Rusų mokslininkė Irina Jermakova atliko tyrimus su žiurkėmis, po kurio paaiškėjo, kad genetiškai modifikuotų žiurkių palikuonys turiu didesnį mirtingumo rodiklį, be to, buvo mažesni ir turėjo deformacijų. Tiesa, kaip sako D. Lygis, šio tyrimo rezultatai nebuvo pakartoti, todėl nėra visiškai moksliškai patikimi. Tuo tarpu GMO poveikis žmonėms dar nėra ištirtas. „Iki šiol nenustatyta, kad jie sukeltų kokias nors ligas“, – teigia Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto profesorius.
Visgi lietuviai kasdieniniame gyvenime gali susidurti su genetiškai modifikuotais produktais (GMP). Aliejuose ir kitose maisto produktuose gali būti GMO dalių. Tokios prekės turi būti pažymėtos su įspėjimais apie sudėtį. Ne vien dėl to, kad pirkėjui būtų galima apsispręsti, kokį maistą jis ruošiasi valgyti. „Reikia žiūrėti, ar nebuvo įkeltas genas iš kokio alergiją sukeliančio riešuto ir panašiai“, – sako D. Lingys. Tokią „įprastą“ bėdą kaip alergija gali sukelti svetimi organizmo pasireiškimas GMO. Kol kas tiek žinių turi pakakti parduotuvėje, nes visi GMO yra patikrinami šešių etapų programos. Tik įsitikinus, kad jie nekelia pavojaus, galima pradėti juos pardavinėti.
(Ne)valgoma grėsmė
Pakeisti organizmai pavojų kelia ne tik tiesioginiam vartotojui. „Pastaruoju metu labai aktualus yra invazinių rūšių klausimas, atsiradęs, beje, ne be žmogaus įtakos”, – sako daktaras Juozas Labokas, dirbantis Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijoje. Invazinės rūšys būtų nauji ekosistemos nariai, kurie gali ją sutrikdyti savo nenatūraliomis savybėmis, pavyzdžiui, padidėjusiu toksiškumu. Be to, bijoma kryžminimosi, kuris gali baigtis „superpiktžolės“ atsiradimu. Ši būtų atspari žmogaus bandymams išnaikinti. Tačiau pavojus gali būti dar subtilesnis. „Juk prikūrę visokių GMO, nebežinosime kas yra natūralu, gamtiška ir sava, o kas yra žmogaus sukurtas produktas”, – teigia J. Labokas. „Iš patirties ir istorijos žinome, kad žmogaus sukurti produktai dažniausiai būna netobuli, trumpalaikiai ir net kenksmingi aplinkai“
Genetiškai modifikuotus organizmus galima, iš dalies, palyginti su atomine energija. Iš vienos pusės abi technologijos žada didžiulį potencialą, tikrą gausybės ragą mums reikiamų resursų – maisto ir elektros. Tačiau abi turi tamsią, destruktyvią pusę. Apie atominį siaubą primena Černobylis ir du miestai Japonijoje. O GMO naikinanti prigimtis dar tik nagrinėjama.
