Vazone – tik maži medeliai

Eglutes  auginti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tikina privataus E. ir A. Mačių medelyno Kalinavos kaime prie Garliavos, Kauno rajone, viena savininkių Audronė Mačienė. Valstybiniuose medelynuose yra didesni plotai, tačiau ir technikos jie turi daugiau ir geresnės nei privatūs. „Mes daugiau naudojame rankų darbo“, – lygina A. Mačienė. Ji pasakoja, kad net daigus jie renka rankomis, vėliau juos sodina, formuoja, tręšia, persodina, vėl formuoja.

Tačiau ne tik eglučių auginimo būdu skiriasi valstybiniai medelynai nuo privačių. „Mes neauginame paprastų miško eglučių. Iš mūsų galima nusipirkti serbinių, dygiųjų (sidabrinių) eglių, kėnių ir pocūgių“, – vardija pašnekovė.

Labai populiaru kalėdinius medelius pirkti vazonuose, tačiau tendencija pirkti kirstus medelius vis dar lieka. „Mes galime į vazonus sodinti tik mažesnes eglutes – maždaug iki pusantro metro. Didesnėms reikia didelių vazonų, kuriuose eglės dažnai nudžiūva, nes vis tiek neturi pakankamai erdvės“, – sako A. Mačienė. Ji didelių eglučių sodinimą į vazonus vadina apgavyste, nes labai maža tikimybė, kad jos išgyvens. „Jei tikrai labai nori pirkti didelę eglę, negalvok, kad padėsi miškui ją pirkdamas vazone. Ji bet kokiu atveju neišgyvens, todėl sulauks tokio pat likimo kaip ir tos, kurios buvo nukirstos ir neparduotos – bus sudeginta“, – aiškina A. Mačienė.

Mažiausiai trejų ketverių metų

Medelyno savininkė, šiuo verslu užsiimanti jau 18 metų, pasakoja, kad nuo eglutės daigo iki jos pardavimo praeina daug laiko. Mažiausią eglutę – iki metro – jau galima parduoti mažiausiai po trejų ketverių metų.

Pirmiausia, eglučių daigai yra pasodinami, o tada augintojai juos stengiasi ginti nuo įvairiausių ligų ir kenkėjų. „Čia ne kopūstai, kuriuos pasėjai, patręšei ir nuėmei derlių. Čia reikia rūpintis kiekvienu daigeliu, kad tik jis išaugtų. Ir ne bet koks, o gražus, kad žmonėms džiaugsmo suteiktų“, – sako A. Mačienė. Jei daigas buvo gerai prižiūrimas, iš jo sudygęs sodinukas po dvejų trejų metų bus persodinamas. „Tada svarbiausia užduotis – formuoti medelį. Labai nedaug medelių būna iš karto gražūs. Visus kitus reikia karpyti, kad įgautų gražią formą, būtų tiesūs, iš visų pusių vienodai šakoti“, – aiškina eglučių augintoja.

Paklausta, kokias eglutes klientai labiausiai perka, A. Mačienė teigia, kad pirmą vietą populiariausiųjų sąraše jau daugelį metų užima liaudyje sidabrinėmis vadinamos eglutės. „Be to, vis labiau populiarėja kėniai, tačiau iki sidabrinių jiems dar toli“, – sako A. Mačienė.

Ilgas procesas

Kauno miškų urėdo viršininko pavaduotojas Edmundas Kovalčikas išvardija įvairiausius jų urėdijoje augančius kalėdinius medžius – nuo paprastų miško eglių iki šiuo metu sparčiai populiarėjančių kėnių. Tiesa, girininkijose galima įsigyti tik paprastų miško eglių. Visų kitų kalėdinių medelių reiktų ieškoti urėdijai priklausančiuose medelynuose.

Pašnekovas sako, kad jų medelyne dažniausiai eglutės yra sėjamos uždarose augavietėse, kur auga trejus ketverius metus. Vėliau sodinukai yra persodinami į gruntą atvirose augavietėse. Ten auga dar maždaug tiek pat, kol juos galima pradėti pardavinėti „Iki metro ūgio eglutė užauga maždaug per trejus metus nuo persodinimo. Medeliui pasiekti pusantro metro reiks dar poros metų. O jei norime užauginti didesnę – reiks palaukti ir devynerius metus“, – ilgą procesą apibūdina E. Kovalčikas.

Lietuvoje seniai auginamos ir sidabrinės eglutės. „Buvo metas, kai privatūs medelynai šias eglutes veždavo iš užsienio. Didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėti atvežtiniai medeliai, o dabar jau dauguma jų užauginti Lietuvoje“, – kalba E. Kovalčikas. Tiesa, jis priduria, kad kai kurie privatūs medelynai vežasi sodinukus iš užsienio, o tada augina savo medelynuose. „Mes to nepraktikuojame, nes mums tai daryti visiškai neapsimoka“, – paaiškina Kauno miškų urėdo viršininko pavaduotojas.

Niokotojų laukia baudos

Pašnekovas kalbėdamas apie prekybą eglutėmis pasiguodžia, kad vis dar yra žmonių, kurie mėgsta atvažiuoti į mišką ir savavališkai nusikirsti medelį. „Mes stengiamės kovoti su tokiais nusižengimais. Žinome, kuriose vietose dažniausiai būna kertama, ten patruliuojame“, – pasakoja E. Kovalčikas. Pasak pašnekovo, sunkiau yra sugauti tuos pažeidėjus, kurie nekerta viso medžio, o tik nusipjauna šaką – jie tai padaro greitai ir gali lengvai paslėpti neleistinai nukirstą medžio dalį. „Bauda už neteisėtai nukirstą medį – nuo 80 litų. Kvailai tie žmonės elgiasi, nes girininkijoje jie galėtų nusipirkti, pavyzdžiui, 2-3 metrų aukščio medį už dvidešimt litų“, – sako E. Kovalčikas. Girininkas prisimena, kad pernai Kauno miškuose buvo sulaikyti keturi žmonės, savavališkai nukirtę eglutes. Tačiau daug miško niokotojų taip ir lieka nepagauti.

Susiję