Tas pats aukštas, cirkas, miestas ir ta pati svajonė
Akrobatika
Dviejų oro akrobačių istorijos nuotrupos
Dabar
Iki vakarinės treniruotės Lietuvos oro akrobatėms Daivai Puškoriūtei ir Evelinai Dagilytei dar liko šešios valandos. Tačiau Daiva ir Evelina analizuoja savo muzikos grojaraštį, kuriame turėtų rasti tą vienintelę jų būsimo pasirodymo dainą. Tuo metu sporto salėje sargas atrakina duris; renkasi pirmieji krepšininkai, stalo tenisininkai bei atletinės gimnastikos mėgėjai. Oro akrobatės jau naršo po internetą: ieško originalių choreografijos ir kostiumų idėjų. O vienas krepšininkas pelno svarbų tašką. Evelina su Daiva važiuoja į mėgstamiausią audeklų parduotuvę ir kaip visada išsirenka tą patį audeklą, tik kitos spalvos. Sporto salės balkone skyla stalo teniso kamuoliukas. Akrobatės įžengia į sporto salę, bando pasisveikinti su sargu, tačiau treniruokliai giržda taip garsiai, kad tenka pasilabinti antrą kartą. Jos atsargiai praeina pro visus sportuojančius, persirengia, atriša savo juostą ir pradeda ilgą apšilimą. Visi salėje prie oro akrobačių jau priprato ir sporto akimirką retkarčiais atiduoda stebėjimui, kaip ore gimsta figūros. Figūros, kuriamos Evelinos Dagilytės ir Daivos Puškoriūtės.
Anksčiau
Vaikystė ant stogo
Iš Alytaus kilusios merginos oro akrobatika užsiima daugiau kaip 10 metų. Viename name ir tame pačiame aukšte gyvenusios Daiva ir Evelina prisimena, jog jau nuo vaikystės žavėjosi aukščiu: „Kadangi gyvenome dešimtame aukšte, tai mėgdavome pasikarstyti ant stogo, iki kažkas užrakino to stogo duris. O tada laipiodavome medžiais, tvoromis – visur, kur tik buvo įmanoma“, – pasakoja Evelina.
Aistrą aukščiui pastebėję tėvai merginai pasiūlė nuvykti į miesto „Dzūkijos“ cirką. Be to, profesionalo priežiūra ir apsauga taip pat pasirodė būtina. „Na ir nuėjau ten. Labai patiko. Vos tik pravėrusi cirko duris, pamačiau oro numerį ir iškart supratau, kad ir aš ten dirbsiu“, – prisimena Evelina. Netrukus cirko keliu pasuko ir jaunesnioji Evelinos draugė Daiva. Ji prisimena, jog iš pradžių, sutikus Eveliną bekeliaujančią į cirką, mėgdavo jai tarti šmaikščią repliką: „A! Vėl į tą cirką eini“, – sakydavo Daiva. Tačiau replikas pakeitė noras pažvelgti į cirko vidų, o dažni Evelinos kvietimai paskatino Daivą ateiti. Ir likti. „Tai nebuvo kažkas neįprasto. Tai buvo būrelis. Kas dainuoja, kas šoka, kas cirką lanko. Reikėjo kažką veikti“, – sako Daiva.
Akrobatės tuomet manė, jog, baigus mokyklą, nutrūks ir cirko kelias: „Cirke viskas vyksta iš kartos į kartą. Iš pradžių dirba vieni artistai, jiems tobulėjant, ateina kiti, bandantys kartoti tai, ką daro vyresnieji. Kai jauniesiems pasiseka, būna išleidžiami į sceną, o vėliau viskas priklauso nuo jų pačių“, – pasakoja merginos.
Medicina, matavimo inžinerija ir akrobatika
„Visiškai negalvojome apie ateitį, galvojome – pradėsime studijuoti ir mūsų karjera bus baigta“, – tokią savo ateitį po mokyklos įsivaizdavo akrobatės. Tačiau abi alytiškės nutarė studijuoti Vilniuje – mieste, kuris sukūrė duetą.
Evelina Vilniaus Gedimino technikos universitete magistrantūros studijose tobulina matavimo inžinerijos žinias. Daiva yra Vilniaus universiteto trečiojo kurso medicinos studentė. Akrobatės pripažįsta, jog studijas ir repeticijas suderinti kartais būna išties sudėtinga, tačiau visada verta bandyti. „Ne visada spėji, bet stengiesi. Vis tiek kažkokią veiklą turi turėti, nepakanka tik mokslo. Trūksta kažko sau: nuovargio, kūrybinio, fizinio ir moralinio išsikrovimo“, – sako Daiva. Be to, kai kurios medicinos teorijos, pavyzdžiui, žmogaus lankstumo kampai, Daivai kelia šypseną. Ji pasakoja, jog oro akrobatikos subtilybės dažnai paneigia tai, ką sako medicina.
Akrobatės džiaugiasi, jog dabar turi daugiau kūrybinės laisvės nei cirke: „Dabar kiekvienoje mūsų treniruotėje vyksta gyvas kūrybinis procesas. Visada galvojame, ką naujo galime padaryti, vis sėdime, tariamės, o planai vis keičiasi“, – pasakoja Evelina.
Už cirko ribų
Šiuo metu duetas ruošiasi šventėms, kurių metu dalyvaus įvairiuose renginiuose. Daiva ir Evelina taip pat dalyvavo nacionaliniame Lietuvos talentų šou „Lietuvos talentai“, tačiau į finalą nepateko. Studijuodamos Vilniuje akrobatės jau spėjo išbandyti ir daugelį kitų nišų, ypač kultūroje ir mene. Prieš dvejus metus Evelina ir Daiva debiutavo Anželikos Cholinos šokio spektaklyje „Fantazija penkioms stichijoms“. Tuomet apie jų pasirodymą buvo rašoma: „Imituodamos ugnies stichiją, dvi merginos pakibusios ant audinio skirtingose ekrano pusėse, sinchroniškai išdarinėjo tokius nuostabiai gražius triukus, kad net pačią, tikrai daug visko mačiusią įvairiuose renginiuose, publiką privertė iš nuostabos suploti rankomis viduryje spektaklio. Akrobatė lyg pūkas suposi lanke ir antrojoje dalyje. Būtent tada pajutau A. Cholinos meistriškumo jėgą. Ji privertė šias akrobates tapti šokio dalimi. Jos ne šiaip išdarinėjo cirke mums įprastus matyti triukus, o jos šoko – ore! Ritmingai pleveno savo plastiškais kūnais ir virto kuo tik reikėjo – ugnies liepsnomis ar vėjo nešiojamu pūku, debesimi…“ (Jurga Mandrijauskaitė).
Akrobatės pasakoja, jog šis spektaklis pakeitė jų požiūrį cirką, į šokį, į išvaizdą, į scenografiją ir į pateikimą. „Turėjome prisitaikyti prie visiškai kitos kultūros, kitos atsmosferos, kostiumų, muzikos. Tai išugdė mūsų skonį. Paskatino daryto kažką naujo. Ir mokytis“, – sako jos.
Ateityje
Ore irgi reikia pagalbos
Evelina ir Daiva – vienintelės oro akrobatės Lietuvoje, kurios nedalyvauja cirkų veikloje ir savo amatą įgyvendina savarankiškai. Tačiau merginos svajoja, kad ateityje oro akrobatikai Lietuvoje bus skiriama daugiau dėmesio. Jos norėtų, kad aplinkui jas susiburtų specialistų komanda – treneris, stilistas, choreografas. „Norime, kad mums padėdami žmonės padarytų maksimalų rezultatą – ne tokį, kokį mes pačios jau ir dabar galime padaryti. Dabar mes dirbame sau. Dirbame tiek, kiek norime, ir galbūt nepastebime savo realių galimybių“, – sako Daiva. Kalbėdamos apie galimybes, abi sutaria: „Žmogaus galimybės nėra ribotos. Viskas yra įgyvendinama, jei turi didelį didelį norą“.