Niujorkas: 24/7
Budėjau laukdama, kol miestas nors akimirkai nurims. Bet neturėjau tiek jėgų – aš užsnūsdavau ir pabusdavau jam dar žvaliam esant.
Vilnius. 5 valanda ryto. Tamsu. Prabunda pirmieji troleibusai. Žiovaujantys keleiviai prieš pradėdami ankstyvus darbus dar stengiasi susapnuoti paskutinį sapną. Kai kur prieblandoje mirksi žibintai, laukinės miesto katės sliūkina pakampėmis ieškodamos maisto. Grupelė jaunuolių besišnekučiuodami keliauja namo po vakarėlio. Po valandos pradės busti visas miestas. Pradės gausti automobiliai, vaikai pėdins į mokyklas, visi suskubs į darbus. Senasis Vilnius kantriai lauks vidurnakčio, kol vėl galės ramiai grimzti į miegą…
7000 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Niujorkas. 5 valanda ryto. Nuo švieslenčių, žybsinčių afišų bei žibintų gausos miestas kone toks pat šviesus kaip dieną. Skamba muzika – gatvės muzikantai nebijo nakties. Times aikštėje dieną apsilanko apie 350 tūkstančių žmonių (maždaug tiek, kiek gyvena visoje Šiaulių apskrityje). Naktį jų mažiau, bet niekad negęstančių įspūdingų reklaminių ekranų apsuptyje netyla ir žmonių šurmulys. Jei užsimanei kavos ar užkąsti, visai nesvarbu, ką rodo laikrodis, daugelis kavinių ir parduotuvių čia neturi darbo laiko. Užrakintas duris rasi nebent per labai svarbią valstybinę šventę. Kad ir į kurią pusę suksi nuo Times aikštės, dar vadinamos „pasaulio kryžkele“, niekur nepasislėpsi nuo žmonių ir triukšmo.
6 valanda ryto. Niūniuodami gatves šluoja darbininkai. Juokingomis mašinytėmis išvežamos šiukšlės. Centriniame parke „nupučiami“ lapai. Miestas ruošiasi naujai dienai. Durininkai viešbučiuose su šypsena pasitinka iš vakarėlių grįžtančius turistus. Gatvėse grūdasi geltonieji taksi automobiliai. Iš po žemių švilpia niekad nepavargstantys metro traukiniai.
6 valandos 41 minutė. Rytuose pasirodo pirmieji saulės spinduliai. Žmonių daugėja. Aikštėse ir prie fontanų po truputį buriasi norintys papusryčiauti. Netrukus žvalūs niujorkiečiai keliauja į darbus. Iš nuostabos išsižioję turistai neleidžia sau miegoti, nuo pat ankstaus ryto pradėdami apžvalginius turus. Zuja lyg iš animacinių filmų ištrūkę mokykliniai autobusai. Gatvėse stovintys prekeiviai jiems siūlo užkandžių ir gėrimų, kviečia apžiūrėti miestą autobusais, nusipirkti suvenyrų atsiminimui.
Visada žavus Centrinis parkas skamba nuo vaikų juoko ir krykštavimų. Vieni bėga rytinį krosą, kiti važinėja dviračiais ar riedučiais. Pievose su šeimininkais žaidžia energingi ir draugiški šunys, takais lėtai slenka pasipūtusios, šiltai aprengtos katės, oriai lydėdamos savo šeimininkus. Nespėsi nė akimis sugaudyti šuoliais lakstančių voveryčių. Jei norėsi nusileisti nuo čiuožyklos arba nusifotografuoti prie „Alisos Stebuklų šalyje“ skulptūros, gali tekti stoti į eilę. Rodos, ore tvyro palaiminga nuotaika, nes visi iki vieno šypsosi. Vienur senelis su kaubojiška skrybėle traukia kantri stiliaus dainą, kitur skamba saksofonas ar griežiama smuiku, brazdinama gitara… Penktojoje aveniu esančioje XIX amžių menančioje bibliotekoje skaityklos jau pripildytos. Metropoliteno muziejuje norint atidžiai apžiūrėti eksponatą gali tekti palaukti.
Jei keliauji automobiliu, prie kiekvienos sankryžos teks stoviniuoti norint praleisti būrius pėsčiųjų, nepaisančius šviesoforo signalų arba keletą kartų išklausyti mėgstamos muzikos kompaktinį diską, įstrigus automobilių spūstyje.
Nesvarbu, ar užsuksi į garsaus vardo parduotuvę ar tailandiečio sagų krautuvėlę – vis tiek pasijusi kaip itin svarbi asmenybė. Užliūliuota mandagumo tikrai pasijusi esanti „madam“, nors aplinkui sukiojasi dar tūkstantis tokių pat kaip tu. Žmonių tiek daug, kad stebiesi, kaip jie visi čia sutelpa.
Apie 17 valandą 30 minučių saulė pradeda leistis poilsio, bet miestas dar nė neįsikarščiavo. Judėjimas ir šurmulys toks pat, gatvės, šaligatviai, parduotuvės ir kavinės vis dar pilnos.
19 valanda. Parduotuvės pradeda užsidarinėti, tačiau net prietemoje dar gali įsigyti suvenyrinius marškinėlius ar paragauti kepintų kaštonų. Baigiasi įstaigų darbo laikas. Keista, tačiau dabar žmonių dar daugiau. Rodos, visi baigę darbą suplūdo į ir taip sausakimšas gatves.
23 valanda. Žemutiniame Manhetene gali grožėtis pakrante žibintų šviesoje, nuo Bruklino tilto žvelgti į žėrinčius dangoraižius ir lyg kalėdinėmis lemputėmis nusagstytus tilto kontūrus. Aukštutiniame – gali stebėti įvairiomis spalvomis nušviestus fontanus, parduotuvių vitrinas, geltonoje šviesoje paskendusius paminklus ir skulptūras. Naktinio miesto grožis atsiveria nuo Rokfelerio centre esančios apžvalgos aikštelės, įkurtos 259 metrų aukštyje (du kartus aukščiau už Vilniuje esančio verslo centro „Europa“ dangoraižį). Iš tokio 71 aukšto pastato miestas atrodo lyg skruzdėlynas – visa juda, kruta. Ir tik didžiuliai šviesomis žėrintys pastatai stovi išdidžiai lyg bandydami pasiekti dangų.
1 valanda po vidurnakčio. Ant raudonai šviečiančių laiptų Times aikštėje gurkšnodamas kavą gali sekti, kaip verda gyvenimas. Vieni ateina, kiti išeina. Vieni juokiasi, kiti šoka, dar kiti šnekučiuojasi. Čia tikras tautų lopšys – jame galima išgirsti apie 170 kalbų, ir jis, rodos, visas jas supranta…
3 valanda ryto. Miestas vis dar ūžia. Keičiasi tik žmonės. Budėjau laukdama, kol miestas nors akimirkai nurims. Bet neturėjau tiek jėgų – aš užsnūsdavau ir pabusdavau jam dar žvaliam esant.
5 valanda ryto. 24 valandas nenutylančio miesto laiko ratas pradeda suktis iš naujo.