Sporto lauke vienas ne karys

Lietuvos buriavimo sąjungos viceprezidentas sportiniam buriavimui Albinas Grabnickas papasakojo, kad tarybiniais laikais visą inventorių sportininkai gaudavo iš Maskvos. Tačiau šis pakankamai didelio finansavimo reikalaujantis sportas dar atkūrus Nepriklausomybę kėlė klausimą dėl savo egzistencijos – trūko lėšų. Kaip profesionaliai pasirengti Lietuvos atstovams ir turint ne tokias geras sąlygas treniruotėms konkuruoti su stipriausiomis jūrinėmis valstybėmis, kurios kultyvuoja šią sporto šaką dar nuo senų laikų? Kaip paskirstyti ribotas lėšas sportui, kad būtų pasauliniame lygyje kam garbingai ginti Lietuvos vardą? Bei kam skirti prioritetą: sporto masiškumui vystyti ar verčiau investuoti į keletą perspektyviausių sportininkų pasirengimą? Dažniausiai tik pasiekus kokius nors žymius laimėjimus Europos ar pasaulio čempionatuose buriuotojai gali tikėtis didesnio finansavimo jų pasirengimui, gauti lėšas inventoriui. Tačiau ar sporto bendruomenė nepraranda daugelio perspektyvių jaunų talentų nepakankamai laiku skirdami jiems finansavimą? Atsakymai į klausimus ir kandidato į olimpinę rinktinę Karolio Janulionio istorija reportaže.