Autorius Rūta Dambravaitė
Lietuvių ir žydų kultūrų dialogas dailėje
Lietuvių ir žydų kultūros unikalios ir skirtingos, tačiau sąveikaujančios tarpusavyje. Istorinis kontekstas nulėmė specifinį šių tautų santykį. Lietuvių dailėje išvystame atjautą žydams, o žydų dailėje – padėką Lietuvai, nes ši daugelį metų jiems atstojo Tėvynę. Daugiau>>
Pokalbis prie macų, arba kaip šiandien Lietuvoje gyvena žydų bendruomenė
Gyvename nedidelėje šalyje, kurioje, regis, viskas taip pažįstama ir žinoma. Mūsų – tik trys milijonai, o posakį ,,kultūrų katilas“ Lietuvai pritaikyti būtų sudėtinga. Tačiau ar tikrai taip yra? Galbūt mes tiesiog nežinome, kas verda mūsų katile ir vyksta mūsų kieme? Būtent apie tai ir susimąsčiau, kai vieną pavasario popietę pasišnekučiuoti apie kitokią kutūrą Lietuvoje pakviečiau Amit Belaitę. Daugiau>>
Lietuvos mada užsienyje ir užsienis Lietuvos madoje
Ji Londoną vadina antraisiais namais ir mokosi vienoje garsiausių pasaulio mados kūrėjų kalvių. Jis gimtojoje Armėnijoje nesilankė jau kelis dešimtmečius ir sklandžia lietuvių kalba mielai pasakoja apie lietuviškos mados industrijos problematiką. Nors Didžiojoje Britanijoje kūrybos kelio ieškančią dizainerę Mildą Čergelytę ir Lietuvoje meilę madai atradusį Seržą Gandžumianą skiria beveik trys dešimtys metų ir gimtoji kultūra, jų istorijos bei pastebėjimai mados globalumo tema – itin panašūs. Daugiau>>
Stereotipai: poilsinė vardu Turkija ir liūdnos Lietuvos gatvės
Apsidairykite. Gyvename XXI-ajame amžiuje. Tai laikmetis, kuris suteikia galimybę bent kartą gyvenime sutikti žmogų iš kitos pasaulio pusės. Jei ne realybėje, tai bent virtualioje erdvėje. Lygiai taip pat žmonės gali sužinoti, kaip gyvenimas verda tiek gretimame kaime, tiek mieste už tūkstančių kilometrų. Atrodytų, pasaulis nužengė taip toli, technologijų inovacija suteikė beveik neribotas galimybes. Žemė turėtų būti rojumi. Daugiau>>
Šokanti Lotynų Amerika Lietuvoje
Temperamentingoji Lotynų Amerika žavi savo šokio kultūra ir aistringais ritmais. Būtent šokį galima vadinti šio, Pietų bei Centrinės Amerikos šalis apimančio, regiono kultūros pamatu. Atrodytų, jog Lietuvai ta kultūra yra tolima ir menkai pažįstama, tačiau keturioliktuosius gyvavimo metus mūsų šalyje skaičiuojanti argentinietiško tango akademija bei sėkmingai veikianti Afrikos ir Lotynų Amerikos šokių studija rodo, jog Lietuvoje lotyniška kultūra yra populiari ir turi gausią bei ištikimą bendruomenę. Daugiau>>
Pažintis su gruziniška duona Vilniaus kepyklose
Dar neišblėsus įspūdžiams, o greičiau – skonio receptoriams niekaip negalėjus dešifruoti to ypatingo „khačapuri imeruli“ skonio, paklausiau Nini: „Ką renkiesi: Coca – Cola , Sprite, Fanta ar Lagidze?“ – „Žinoma, Lagidze.“ Toks buvo paskutinis mano klausimas, susijęs su virtuve ir kultūra šalies, kur dera ir ridikai, ir kiviai. Artima ar tolima Gruzija? Kuo artimiausia – juk ji čia pat, Vilniuje įsikūrusiose gruziniškose kepyklose. Daugiau>>
Kur visas turtas telpa ant dviračio
Dianos Kupstienės, dar kelių savanorių bei misionieriaus kunigo Hermano Šulco iniciatyva Prienų rajone jau tris mėnesius gyvena penki ruandiečiai. Pakliuvę čia šalčiausiu metų laiku, afrikiečiai nesiskundžia. „Man lietuviška žiema – ne problema. Gyventi šaltuoju metų laikotarpiu sunku nebuvo, džiaugiuosi galėdama čia pasilikti“, – paklausta, kaip sekėsi prisitaikyti prie neįprasto klimato, pasakojo devyniolikmetė Jeanne Kabagire. Ruandiečių Lietuvoje tikslas – susipažinti su mūsų šalimi, pritapti bei išmokti kalbą. Planuojama, jog kitų metų rugsėjį atvykusieji galės pradėti mokytis patys, tačiau dabar pamokose lankosi tik kaip laisvi klausytojai. Daugiau>>
Prancūziškos dvasios paieškos Lietuvoje
Lietuvoje prancūzišką dvasią galima pajusti bent dviem būdais. Pirmasis jūsų laukia Jonavos rajone, mažame Paryžiaus kaimelyje, kur nuo Eifelio bokšto, dar vadinamo miškininkų bokštu, atsiveria gyvenvietės apylinkių ir Neries panorama. Paryžiuje ir sraigės veisiamos, o vietiniame restoranėlyje galima paragauti prancūziškos bulvienės. Sklinda legendos, jog kadaise čia apsistojęs Napoleonas yra paslėpęs savo brangenybių, kurių dar niekas neatrado. Daugiau>>
Plazdančios Tibeto vėliavos
Atrasti tolimąjį Tibetą galima daug arčiau, nei gali pasirodyti. Lietuvoje veikia šešios tibetietiško budizmo bendruomenės, jau kelis dešimtmečius apie Tibetą primena Tibeto laisvės rėmimo grupė, o Užupyje yra ne tik krautuvėlė „Ištremtas Tibetas“, bet ir Užupio konstitucija tibetiečių kalba. Daugiau>>
Redakcijos žodis
Kultūra. Sąvoka, jauno žmogaus galvoje sukurianti virtinę įvairių asociacijų bei vaizdinių. Mokykloje teko susidurti su kūno kultūra ir kalbos kultūros pamokomis, seneliai, pamatę, jog galbūt neteisingai laikome stalo įrankį, pradeda klausti, kur mūsų kultūra, o tėvai kartais pasakoja apie šokius „kultūrnamiuose”.
Vis dėlto XXI-ajame amžiuje kultūrą dažniausiai suvokiame kaip tam tikrai etninei grupei būdingą pasaulėžiūros ir tradicijų visumą. Todėl kariu kvepiantis Londonas ar italų picerijomis viliojantis Niujorkas vadinami kultūros katilais, o į užsienio menininkų parodas ar tolimas šalis keliaujame pažinti svetimų kultūrų.
Taigi šįkart pradedame dialogą ne apie mūsų kultūrą, bet apie kultūras, kurios gyvuoja tarp mūsų. Vilniuje įsikūrę gruzinai pratina lietuvišką skonį prie Kaukazo virtuvės tradicijų, Prancūzų institutas kviečia mokytis kalbos, šokių studijos skatina judesiu pažinti Pietų Amerikos aistras, o meno galerijose trapūs kūriniai tyliai pasakoja skaudžią žydų tautos istoriją. Svetimos kultūros traukia ir mus pačius – domimės Tibeto ir Ruandos problemomis, skrendame į užsienį įkvėpti kitokių mados tradicijų.
Keliuose kvadratiniuose Vilniaus senamiesčio kilometruose pasislėpę institutai, parduotuvės bei kavinės leidžia suprasti, kad norint pažinti kitokį gyvenimo būdą visai nereikia brangaus lėktuvo bilieto. Einant gatve ausį nuolat glosto ispaniški, itališki ar net turkiški žodžiai, o pietaujant prie gretimo stalelio sėdinčio žmogaus druskos dažniau tenka prašyti ne lietuviškai, o angliškai, vokiškai ar prancūziškai. Tuomet supranti, kad Prancūzija nėra tik Paryžius ar Marselis – tai draugiškas bonjour druska gardinant Liono salotas lietuviškoje lėkštėje.
Redakcija
Deimantė Bulbenkaitė (redaktorė)
Rūta Dambravaitė (kalbos redaktorė, fotoredaktorė)
Justina Marcinkutė
Živilė Miežytė
Austėja Mikuckytė
Jokūbas Plytnikas
Fausta Radzevičiūtė
Milda Noreikaitė
Kamilė Matusevičiūtė
Projekto vadovas lekt. dr. Deimantas Jastramskis
Pagerbdami A. Sutkaus kūrinį, kuriame įamžinti Užupio gimnazistai, nusprendėme įamžinti šalia Užupio besimokančius studentus.