Pagrindinis eksponatas – muziejus

Pasivaikščiojimai

Chiune Sugihara – žmogus, teikęs šansą gyventi

Atokiame Kauno Žaliakalnio name kadaise gyveno ir dirbo Chiune Sugihara. Japonijos konsulas, nepaisydamas savo ir šeimos asmeninės gerovės, iš holokausto gniaužtų išlaisvino daugiau nei kelis tūkstančius žydų pabėgėlių. Unikali, Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje paženklinusi asmenybė lietuviams parodė pakantumo bei altruizmo pavyzdį. Diplomato vardas nepamirštas, šiandien jis minimas fondo „Diplomatai už gyvybę“ veikloje bei kituose Lietuvai reikšminguose projektuose ir renginiuose.  Daugiau>>

Karo muziejus: vieningos ir laisvos Lietuvos simbolis

Klaidžiojant Kauno miesto gatvėmis neįmanoma nepastebėti didžiulio, pilko, betoninio pastato, kurio kieme gausu įvairių paminklų, meno dirbinių ar karo artilerijos, menančios sunkią Lietuvos istorinę praeitį. Dar tarpukariu čia žydėjo rožės ir augo didžiuliai tujų krūmai, dabar – kiemas atrodo pilkas ir niūrus. Šalia gatvės stūkso didžiulis paminklas nežinomam kariui, žuvusiam Nepriklausomybės kovose atminti, šalia didžiulė kolekcija liaudies meistrų išdrožtų medinių kryžių, kuriuos surinko muziejaus įkūrėjas generolas Vladislovas Nagevičius. Pirmieji muziejaus kiemelio statiniai – Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus biustai. Pasak muziejininkės Aušros Jurevičiūtės tarpukaryje muziejus buvo išskirtinė, kultūriškai svarbi vieta. Daugiau>>

Į ekonominį raštingumą – neįprastu keliu

Pinigų muziejus – vienas moderniausių Lietuvoje. Gausų technikos ir niekur neregėtų eksponatų muziejų aplankyti galima kada panorėjus ir visiškai nemokamai. Vietos, kurioje galima išvysti ne tik dvidešimt Maironių, penkiasdešimt Basanavičių, šimtą Daukantų ar net tūkstantį Čiurlionių, vedėjas istorikas Vidmantas Laurinavičius teigia, jog tik prieš metus įkurto Pinigų muziejaus tikslas skatinti žmonių ekonominį raštingumą. „Kas iš gatvėje sutiktų žmonių pasakytų Lietuvos banko ir komercinių bankų skirtumus?“, – sako V. Laurinavičius. Daugiau>>

Svarbiausias muziejaus eksponatas – pilis

Biržų pilies rūmuose įsikūręs pirmasis Lietuvoje krašto muziejus gyvuoja jau 85 metus. Prieš daugiau nei 400 metų kunigaikščio Kristupo Radvilos pastatytą to meto Lietuvoje stipriausią ir didžiausią itališko tipo bastioninę tvirtovę muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius bei direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė vienareikšmiškai įvardina kaip didžiausią ir svarbiausią muziejaus eksponatą. Daugiau>>

Ribos

Muziejų ateitis Lietuvoje – šviesi?

2010-aisiais Lietuvos muziejus lankė 13 proc. mažiau žmonių nei prieš trejus ir ketverius metus. Vis dėlto Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Raimundas Balza mano, jog nerimauti nereikia ir tikina, kad valstybės muziejų ateitis – šviesi. Daugiau>>

Muziejų modernizavimo programa neefektyvi

Muziejų išlikimas dažnai priklauso nuo turimų arba jiems skiriamų lėšų kiekio, kadangi patys muziejų pastatai, eksponatai turi būti atnaujinami, restauruojami, ekspozicijos papildomos naujais objektais. Turi būti sukurtos sąlygos išsaugoti eksponatų autentiškumą. Dėl tos priežasties Vyriausybė 2007 m. paskelbė muziejų modernizavimo programą, kurios tikslas buvo gausiomis lėšomis atnaujinti Lietuvos muziejus. Tačiau, 2007 –  2015 metais numatyta Kultūros ministerijos prižiūrima programa pasirodė esanti neefektyvi ir neturinti konkretaus plano. Daugiau>>

Nežinantys istorijos pasilieka vaikais?

Beveik 50 metų iki pat Sovietų Sąjungos griūties dabartiniame Genocido aukų muziejaus pastate veikė žmonių kankinimais bei žudymais pagarsėjęs KGB kalėjimas. Prabėgus daugiau nei 20 metų po Lietuvos valstybingumo atkūrimo, ši istorinė vieta išlieka kaip komunistinių represijų liudytoja. Visgi šis muziejus nėra tiesiog pastatas, kuriame saugojamos senienos. Tai vieta, kurioje kovojama už tiesą bei patriotiškumo sklaidą Lietuvos mokyklose.  Daugiau>>

Atradimai

Vaikiški eksponatai ne tik vaikams

Vaikystės dienų nuotraukos, vaikiški daiktai, jau seniai pamiršti kažkada buvę mylimi žaislai, žaidimai, jų istorijos, gamyba. Viskas telpa viename gražiame projekte, kurio finišo tiesioji – pirmojo Lietuvoje Žaislų muziejaus įkūrimas Vilniuje. Jau dvejus metus besikuriantis muziejus džiugina savo parodėlėmis, pristatymais ir po truputį artėja prie savojo tikslo.  Daugiau>>

Istorija už senų mokyklos durų

Daugelis mokyklų Vilniuje turi atskirą kabinetą, kur kaupiama istorija. Vilniaus Užupio gimnazija ir Vilniaus Žirmūnų gimnazija yra vienos iš jų. Žinoma, dažniausiai, o gal net beveik visada, ta sukaupta informacija ir trofėjai domina tik tuos žmones, kurie buvo ar yra susiję su ta mokykla. Daugiau>>

Užkulisiai

Menininkai, į Lietuvą grįžę kūriniais

Ar kada nors, beklaidžiodami muziejų salėmis ir besidairydami į įvairiausius eksponatus susimąstėte, kokį kelią jie nuėjo, kad atsidurtų priešais jus, už pirštais nučiupinėto stiklo, ar aksominės juostelės, neleidžiančios prieiti arčiau? Kiekvienas eksponatas pasakoja savitą istoriją, o kiekviena ekspozicija nueina ilgą kelią, kol patalpinta muziejaus salėse puikuojasi prieš savo žiūrovus. Apie tokias ekspozicijų keliones pasakoja Lietuvos dailės muziejaus darbuotojos: Ilona Mažeikienė, vaizduojamosios dailės rinkinių saugotoja – tyrinėtoja, ir Laima Bialopetravičienė – muziejaus direktoriaus pavaduotoja mokslui. Daugiau>>

Žmogus – laikinas, o akmuo – amžinas

Skuodo rajone, Mosėdyje, įsikūręs Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus. Toks muziejus — vienintelis Europoje ir vienas iš pirmųjų pasaulyje. Akmenų čia daugiau nei bet kurioje Lietuvos dalyje. Šiuo metu muziejaus lauko ekspozicija išdėstyta 8 hektarų plote, Bartuvos upės slėnyje. Daugiau>>

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Redakcijos žodis

Neįdomu, neaktualu, nepatrauklu, nejauku, o dar tos dulkės… Ir senoji močiutė, žiūrinti įtariai, vos prisiartinus prie eksponato, neva vagis, kuriais kelių kvadratinių metrų patalpa gerokai perkrauta. Vos apsisukti gali. O jei dar ką netyčiom užkliudysi?

Toks stereotipinio muziejaus vaizdas piešiamas iš kartos į kartą dar mokykloje. Prievartinės ekskursijos didžiuosiuose Lietuvos muziejuose dažnai visiškai nublanksta prieš prekybos centrų žavesį. Aklas eksponatų tyrinėjimas taip ir lieka atlikta pareiga prieš ekskursijos vadovus ir, deja, nieko daugiau.

Bet dėmesio: ne visi muziejai tokie! Šį stereotipą menantys net neįsivaizduoja, kiek Lietuvoje turime inovatyvių, modernių, įdomių, jaudinančių muziejų, kalbančių apie tai, kas jungia visus mus – istorija, kultūra, socialinis gyvenimas. Reikia pamiršti gerai mūsų galvoje įsitvirtinusius šablonus ir suvokti, jog yra muziejų, kuriuose po parodų sales vedžioja jaunatviški žmonės, gausu eksponatų, kuriuos pats gali palesti, ar juos išmėginti, kur, praleidęs visą dieną, mielai pakartotum savo ekskursiją dar kartą.

Norėtųsi tikėti, jog muziejų lankomumas Lietuvoje nėra pagrįstas tik prievarta, jog atvykęs jaunimas suranda kažką  unikalaus, tinkančio tik jam.  Būtų šaunu, jei jie prisiliestų prie istorijos, taip geriau pažintų savo šaknis, praplėstų akiratį ir gyvenimo spalvų paletę paįvairintų dar nematytu, istorinę reikšmę turinčiu sidabriniu šaukšteliu, milžinišku gintaro luitu ar vis dar leidykla kvepiančia knyga. O labiausiai norisi tikėti, jog tai jam taps daug reikšmingiau ir tikriau nei akropely esančios batų ar rūbų parduotuvės.

Kodėl sakome „tikimės“? Mes patys tą kelią praėjome. Buvome vaikai, prievarta varomi į muziejus, ir ilgesingai žiūrėję pramogų sostinių link. Tačiau dabar, būdami studentai, mes suvokėme kitokio požiūrio vertę ir kviečiame Jus naujai susipažinti su kai kuriems dar nematytais, neištyrinėtais, neišuostytais ir neišliestais eksponatais – lietuviškais muziejais.

Redakcija

Šeduikytė Kotryna (kalbos redaktorė)
Šiaulytė Aušra (foto redaktorė)
Šimkus Adomas
Tovarovas Martynas
Tubys Lukrecijus
Urbonavičiūtė Laura (redaktorė)
Urbonas Donatas
Valaitytė Gabrielė
Veršickytė Ineta
Vitkauskaitė Aistė
Visockytė Monika

Projekto vadovas
lekt. dr. Deimantas Jastramskis