Kitoks gyvenimas

Gintarės Bakūnaitės nuotr.

Kitoks požiūris

Saugai gamtą – rūpiniesi savimi

Pavasaris jau džiugina šiluma todėl daugiau žmonių galima išvysti gatvėse, gamtoje ar tiesiog mėgaujantis ramuma nuošalioje pievelėje. Juk jauki popietė prie vandens telkinių ar pasivaikščiojimas gryname ore suteikia pilnatvės, o geriausia, jog tam nereikia didelių finansinių išlaidų. Bet ar daugelis mūsų įdeda bent minimalių pastangų, kad mus supanti aplinka klestėtų, o ne nyktų? Ar dažnai susimąstome, kad vartotojiškumas, kai kurie žmonių kasdieniai veiksmai ir poreikiai naikina pasaulį? Galbūt atrodo, jog tai šiuo metu madingos ekologijos įtaka, tačiau iš tiesų šie klausimai kyla nesavanaudiškai žvelgiant į pasaulį bei siekiant visuomenės gerovės, kuri turi rūpėti kiekvienam. Daugiau>>

Gimęs būti kunigu

Kaip ir visos pasaulio sostinės turi tik joms būdingą architektūrą, taip ir kiekvienas žmogus turi tik jam būdingą gyvenimo tiesos sampratą. Dauguma žmonių, vedami nežinios, atsakymų į amžinuosius būties klausimus ieško religijose. Vieni pilnatvės ieško pagodose, sinagogose, mečetėse, glostydami Budos pilvą ar smilkydami smilkalus šalia daugialypio Višnos paveikslo, kiti visa širdimi atsiduoda į krikščionybės rankas ir iš visų jėgų stengiasi, kad šios gėrio rankos glostytų ne tik jo vieno galvą. Vienas tų žmonių, kurie nusprendė gyventi vardan kitų ir savo dvasinio tobulėjimo, yra kunigas Andriejus Sabaliauskas. Daugiau>>

Autostopas – malonumas ar sunkus darbas?

Neturite pakankamai pajamų leistis į kelionę po visą Europą, nes lėktuvų, traukinių bilietai per daug brangūs? Ar tiesiog norite puikiai praleisti laiką ir susipažinti su įvairiais žmonėmis? Visada galite rinktis kelionę autostopu! Daug žmonių Lietuvoje mano, jog keliauti pakeleivingomis mašinomis yra labai pavojinga. Pasiklausius tokiu būdu jau daug metų keliaujančių žmonių istorijų bei patirčių, šis stereotipas sumenkėja ir pasidaro visiškai bereikšmis. Daugiau>>

Savanorio priesaika: „Išvažiavau su pažadu, kad būtinai grįšiu“

Ką pagalvojate sužinoję, kad jūsų pažįstamas nori dalyvauti savanorių programoje? Važiuos kur nors į Afriką, dalins ryžius badaujantiems ar Pietų Amerikos lūšnynuose mokys vaikus anglų kalbos? O galbūt savanoriavimas jums asocijuojasi su jaunimu, be piniginio atlygio dirbančiu muzikos festivaliuose, kultūros ar sporto renginiuose? Apie savanorystę kalbame su Milda Lukoševičiūte, savanoriaujančia Turkijoje. Daugiau>>

Kitoks likimas

…nes rytoj gali būti per vėlu

Sakoma, ką gali padaryti šiandien, neatidėliok rytojui. Žinote, taip ir padariau. Rytą pabudusi tikrai nesitikėjau tos pačios dienos vakare tapti savanore, kuri prireikus sutiktų būti kaulų čiulpų donore. Pajutau, jog šio plano atidėlioti negalima ir mano „šiandiena“ įgavo prasmę. Bet apie viską nuo pat pradžių. Daugiau>>

Jogos paslaptys

Stoviu žvelgdamas aukštyn į didelį namą. Praveriu duris, žengiu vidun ir lipu laiptais į devintą aukštą tarsi pamiršdamas, jog yra liftas. Peržengiant kiekvieną laiptelį atsiveria vis daugiau Vilniaus vaizdų ir tai tik didina žavesį vietos, į kurią keliauju. Štai durys, skambutis ir aš jau čia – „Shanti jogos centre“. Daugiau>>

Apie munistus iš pirmų lūpų

Studentams sugalvojus išsikepti bulvių, vienas jų vakare išbėga į parduotuvę nupirkti aliejaus. Vaikiną užkalbina visiškai nepažįstami žmonės ir tai kardinaliai pakeičia jo gyvenimą. Tas vaikinas – Mantas Petravičius, kurio istorija atskleidžia, kaip paprastas atsitiktinumas gali pakeisti tavo gyvenimą. Manto gyvenimą neplanuotai pakeičia religinis judėjimas „Susivienijimo Bažnyčia“, geriau žinomas kaip „Munistų judėjimas“. Daugiau>>

Niekur nestudijuoti nereiškia nieko neišmokti

Ieškoti savęs, neskubėti priimti sprendimus ir nedaryti to, ką daro visi tavo bendraamžiai – vis tai reikalauja drąsos. Mokytis gyvenimo mokykloje nėra lengva, ypač kai rizika nerasti to, ko ieškai, yra didesnė nei galimi neteisingi pasirinkimai. Tačiau mano pašnekovė Jolita nepabijojo baigusi mokyklą niekur nestoti, skirti metus sau ir savęs ieškojimams. Dabar ji gali džiaugtis savo sprendimu, nes jos svajonės žada išsipildyti. Ji tvirtai žino ko nori ir ketina siekti užsibrėžtų tikslų. O ateinantis rugsėjis atvers naują gyvenimo puslapį, kuriame ji įsisuks į studentiško gyvenimo rutiną. Taigi, kalbamės: kas, kaip ir kodėl? Daugiau>>

Kitoks laisvalaikis

Povandeninė žūklė – sportas, laisvalaikis, azartas ir nauji potyriai

Mūsų visų gyvenimas yra padalintas į darbui skirtas valandas ir laisvalaikį. Ne paslaptis, jog daugelis didžiąją dalį poilsio skiria knygų skaitymui, drybsojimui prie televizoriaus ekrano, linksmybėms su draugais ar tiesiog nieko neveikimui, tačiau mano pašnekovai dvidešimt trejų Tomas Saukevičius, dvidešimt devynerių Rokas Pakeltis ir trisdešimt vienerių Dainius Kublickas praktikuoja aktyvų ir galbūt ne visiems girdėtą laisvalaikio praleidimo būdą – povandeninę medžioklę. Daugiau>>

Gyvenimo „variklis“ – aukščio aistra

Nors dažniausiai pasakos moralas išdėstomas pabaigoje, šįkart pradėsiu būtent nuo jo: jei nebijai būti kitoks ir ieškoti kažko neįprasto, gali savy atrasti aistrą, kuri neužges visą gyvenimą. Neseniai internete žiūrėjau filmuką, kuriame kalbėjo švietimo srities žinovas ir filosofijos mokslų daktaras Kenas Robinsonas. Jis papasakojo mane sudominusią istoriją apie Džilianą Lyn – Anglijos karališkojo baleto choreografę. Kai ji buvo aštuonerių, mokykloje ją laikė beviltišku vaiku. Mokyklos administracija pranešė tėvams, kad mergaitė turi problemų dėl mokymosi, ir pakvietė juos pasikalbėti su mokytoja bei psichoterapeutu. Daugiau>>

Bundanti tradicija futbolo stadionuose

Futbolas – viena seniausių komandinių sporto šakų, įtraukta į Olimpinių žaidynių programą. Šis sportas pakerėjo ne tik milijonus žydrųjų televizorių ekranų žiūrovų visame pasaulyje, tačiau, visų pirma, tūkstančius tų, kurie renkasi į rungtynes stadionuose. Futbolas jau ilgą laiką neįsivaizduojamas be skirtingas komandas palaikančių sirgalių, dar vadinamų ultromis. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje futbolas pradėtas žaisti dar Tarpukariu, o pirmasis organizuoto palaikymo judėjimas atsirado tik XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Daugiau>>

Gyvenimas dėl jausmo, kurio sėdėdamas biure nepatirsi

Kai stovi pritvirtintas virve ant atbrailos ir po tavo kojomis nieko nėra, apima beprotiškas jausmas. Pradedi nesuprasti savo minčių, jos chaotiškai maišosi galvoje ir galiausiai išvis nebemąstai. Viena sekundė, ir tu atsiduri ore, kur niekas nuo tavęs nepriklauso, o širdį užplūsta tiek adrenalino, kad po šuolio, atrodo, galėtum nuo Vilniaus iki Kauno nubėgti. Yra žmonių, kurie savo gyvenimo be to neįsivaizduoja ir, kaip sakė mano pašnekovas, šuoliai jiems yra tapę tokiu įprastu dalyku kaip pavalgyti, nusiprausti ar miegoti. Daugiau>>

Redakcijos žodis

„Kai gyvenimas tau pasiūlo citriną, sakyk: „O taip. Mėgstu citrinas. Ką dar man turi?“ (Henris Rolinsas).

Pasiūlymų turime daug: pradedant eksremaliais šuoliais nuo uolų ir baigiant… Pabaigos čia ir nėra, nes kiek asmenybių – tiek citrinų ir cukraus prie jų. Paklausite, kokias laisvalaikio pramogas pasirinkti? Jeigu nebus per rūgštu, galbūt alpinizmą. Norisi adrenalino, o dar labiau – nuotykių? Leiskitės į kelionę  pakeileivingais automobiliais. Jeigu adrenalino šioje srityje stinga, tuomet giliai įkvėpkite ir nerkite povandeninei medžioklei. O kam netinka nė vienas iš pasiūlytų variantų, siūlau aistras išlieti sporto varžybose.

Turbūt net neklausite, kokį požiūrį į gyvenimą rinktis, nes tai individualu. Kažkas pašvenčia gyvenimą dvasiniams dalykams ir imasi kunigystės, kiti gerus darbus daro savanoriaudami, o treti pasirenka pertraukėles, per kurias bando atrasti save ir sužinoti, ko nori iš gyvenimo. Dar kitokį posūkį renkasi sveikos gyvensenos šalininkai, kurie skatina kitus tausoti ne tik savo sveikatą, bet ir aplinką.

O štai paklausti, kokį likimą pasirinkti – neįmanoma, nes kažkas iš aukčiau jį padiktuoja ir mesteli  rūgščią patirtį, pavyzdžiui, ligą. Tuomet stiprybės šaltiniu tampa optimizmas. Pastarasis visuomet galima semtis iš religijos arba jogos. Abu užsiėmimai padeda atgauti dvasinę stiprybę. Kartais citrinos rūgšties lašelis nukrinta į pačią žaizdos šerdį ir stiprybę sulig kiekviena diena greičiau prarandame nei atgauname. Toks likimas ištinka į sektas viliojamus žmones.

Gyvenimas kupinas citrinų. Tereikia visuomet nešiotis cukraus, kad susiklosčius netinkamoms aplinkybėms numalšintumėte rūgštumą. Kitaip tariant, „jeigu gyvenimas tau duoda citriną, pasidaryk iš jos citrinų sulčių“ (Deilas Karnegis).

Redakcija

Žygintas Abromaitis
(Redaktorė) Rasita Andruškevičiūtė
Julija Antanavičiūtė
Karolina Augevičiūtė
(Fotoredaktorė) Gintarė Bakūnaitė
Raminta Bubnytė
Gintė Bulytė
(Kalbos redaktorė) Kristina Ciparytė
Vaida Daiginaitė
Živilė Damulytė
Justina Ilkevičiūtė
Ramūnas Jakubauskas

Projekto vadovė lekt. Jolanta Mažylė