Dvidešimtmečių karta

Sostinėje

Taiki kova ant juodai baltos lentos

Kovo 7-ąją, Seime, Parodų galerijoje, dėl „Seimo taurės – 2010“ prie šachmatų lentos varžėsi politikos veikėjai, profesionalūs šachmatininkai ir mėgėjai, iš viso – 68-uoni dalyviai. Turnyras, organizuojamas nuo 1995-ųjų metų, šiemet buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms. …

Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui – kariuomenių orkestrų ir tautinių šokių ansamblių koncertas

„Lietuva – kaip šūvis į krūtinę, Lietuva – kaip skrydis lig dangaus“, – tokiomis lietuvių poeto Jono Strielkūno eilėmis pradėtas Kovo 11–ąją sostinėje, Katedros aikštėje …

R. Adomaitis: „Valdžia ir žmonės švenčia atskirai“

Nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių proga sostinėje vyko dvejos eitynės ir valdžios veiksmais pasipiktinusių Jungtinio demokratinio judėjimo narių organizuotas mitingas. Preliminariais organizatorių duomenimis …

Lietuvoje

Marijampolėje pakartotas istorinis vėliavos pakėlimas

1989 m. kovo 11-ąją dieną Suvalkijos sostinės gyventojai buvo kviečiami balsuoti, kokiu pavadinimu jie norėtų vadinti savo miestą − Kapsuku ar Marijampole. 1990 m. kovo 11-ąją jie, kaip ir visa Lietuva, sužinojo esantys …

Kėdainių krašto gyventojus suvienijo tautinė juosta

Kėdainiuose vyko dviejų Lietuvos valstybingumui svarbių datų įprasminta akcija – tautinės juostos audimas. Nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios dienos kėdainiečiai turėjo galimybę atvykti …

Praeitis. Dabartis. Ateitis

Nepriklausomos Lietuvos vaikai

Per praėjusius dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvos veidas pradėjo kisti – naujos kartos formuoja naujas tiesas, svajones, siekius, išraiškos formas. Tai, kas buvo savaime suprantama santvarkų kaitą …

Lietuvybės saugotojai – studijas užsienyje pasirinkę jaunuoliai

Užsienio valstybėse gyvenantys lietuviai siekia išlaikyti ir puoselėti lietuvybę, tad nenuostabu, jog daugelyje miestų yra kuriamos ar jau veikia lietuvių bendruomenės. Jų aktyviais nariais …

Vertybių kryžkelėje

Minėdami 20-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, galime atsisukti atgal ir pažiūrėti, kokie tąsyk buvome ir kokie esame dabar, ko siekėme 1990-aisiais ir kokie tikslai mus lydi laisvoje Lietuvoje. …

Rimvydas Valatka: „Mus norėjo parklupdyti, bet išmokė gyventi“

Turbūt kiekvienam laisvos Lietuvos piliečiui užgniaužia kvapą stebint autentiškus kadrus, užfiksuotus Atkuriamojo seimo rūmuose 1990 m. kovo 11 d., kai pasirašius Nepriklausomybės atstatymo aktą, kylant trispalvei …

„Lietuva man…“

Lina: Lietuva man mieliausias žemės kampelis, kuriame jaučiuosi sava, laiminga ir reikalinga. 
Šalis, kurios kūrėju esame kiekvienas. Vardas, kurį tariu su didžiule pagarba ir meile.
F. Šileris yra pasakęs: „Tėvynė – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo 
knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus 
prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu.“ 
Lietuva – mano Tėvynė.

Eiviltas: Tai galimybė užsiimti mėgstama veikla ir nevaržomai realizuoti savo idėjas bei jaustis 
kažkam reikalingu. Galimybė kasdien matyti savo artimus ir širdžiai mielus žmones.

Erika: Šilti vaikystės prisiminimai, jaukios Vilniaus senamiesčio gatvelės, ant nosies kapsintys lietaus lašai, neaprėpiama Baltijos jūra ir švelnus Smiltynės smėlis, išpūstas pilvas nuo trečio mamos gaminto cepelino, vakaras prie laužo, dainuojant lyriškas lietuvių liaudies dainas ar šokant ir rėkiant „kepė, kepė, kepė, kepė boba blynus…“, ramybė, stabilumas ir savisaugos jausmas, dideli tikslai, gryno oro gurkšnis žaliame Aukštaitijos miške, popietės pogulis ant minkštos Ozo žolės, šeimos, draugų, giminių šypsenos, pirmosios snieguolės pavasarį, begalinė šiluma ir meilė..

Miglė: Nėra tik apibrėžtas teritorinis vienetas ar mažas lopinėlis pasaulio atlasuose. Tai 
vieta, kur žengiau pirmuosius žingsnius, tariau pirmuosius žodžius, kur prabėgo mano 
vaikystė (ir dalis jaunystės). Tai žmonės, kurie nesidžiaugia, kai dega jų kaimynų 
namai! Tai Baltijos jūra, upės, miestų bokštai ir pilys… Kaip rašė gyvasis tautos klasikas 
Juozas Erlickas: „Tu čia. Kol „Tautiška giesmė“ skambės, aš būsiu“. Esu ir būsiu tautos 
žmogumi ir visada didžiuosiuosi esanti lietuvė. Man Lietuva – mano pačios dalis.

Rasa: Vietos – senelių gimtinė, Vilniaus senamiestis, Liudo Vasario kalvelė, Puntuko akmuo, 
Jonava, Pažaislio vienuolynas, Pūčkorių atodanga. Gamta – miškai, jūra, botanikos sodas, 
stirnos ir gandrai, Nidos kopos, katė ir šuo. Žmonės – mama, tėtis, sesė ir brolis, 
giminės, draugai, kaimynai, pradinių klasių mokytoja, auklėtojai, vilniečiai, 
klaipėdiečiai, alytiškiai ir visi kiti. Kultūra – kalba, Dainų šventė, teatras, 
literatūra, Joninės, Kūčių burtai, kanklės, virtuvė, istorija. Visa tai man yra Lietuva.

Vita: Lietuva man yra šalis, kurioje leisdama šiltus vasaros vakarus gamtoje, galiu džiaugtis, jog gimiau lietuve.

Tadas: Lietuva man yra šalis Europos vidury. Tarp žvaigždžių, gintarų, ten, kur tu gyveni. Europos 
vidury, kur vakarais tu girdi ošimą jūros ir nori būti jos dalimi…

Liūnė: Lietuva man yra… galimybių šalis. Nebūtina leistis į odisėjas anapus Atlanto, tikėtis milžiniškų karjeros keltuvų, maudynių piniguose ir smaragdais žėrinčių dangoraižių. Galimybės taip pat yra, rodos, nežymios kasdienybės detalės ir tik nuo mūsų pačių priklauso, pastebime jas ar ne. Būdamas čia, gali stebėti žmones ir girdėti juos kalbant savo gimtąja kalba, gali kalbėti lietuviškai ir nesibaiminti, jog liksi nesuprastas, jog po dviejų mėnesių svetima kalba pradėsi sapnuoti svetimus kraštus. Būdamas čia, gali įsijungti lietuviškus radijo ir televizijos kanalus, savo kalba kiekvieną sekmadienio rytą skaityti laikraščius. Būdamas čia, gali matyti savo šalies vėliavą, Gedimino pilį ir nejausti ilgesio, gali eiti tomis gatvėmis, kuriomis prieš dešimtį metų už rankos vedė mama ir jaustis savas. Gali žvelgti į visas vaikystės svajones ir matyti jas išsipildžiusias.

Redakcija:

Gytis Kapsevičius, Rasa Kregždaitė, Miglė Kriaučiūnaitė, Vita Ličytė, Tadas Litevka, Erika Mackevičiūtė, Arnas Mazėtis, Lina Motužytė, Marius Mozūraitis, Liūnė Naujikaitė, Eiviltas Paraščiakas