Duona ARBA Saldainiai

Duona

Kai namai pabėga į kitą šalį

Kartais mūsų keliai kerta šalių sienas. Dėl darbo, meilės, baimės – priežasčių visada atsiras. Žmonės susikrauna lagaminus ir išvyksta, palikdami namus, šeimas ir neatsakytus klausimus. Kodėl jaunimas ryžtasi …

Provincijoje jaunimui įsidarbinti nelengva, tačiau įmanoma

sivaizduokite, kad esate jaunas žmogus, ką tik baigęs studijas ir įgijęs svajonių specialybę didmiestyje. Grįžtate į savo gimtąjį miestelį, tikėdamasis gautas teorines žinias realizuoti praktikoje, tačiau… nerandate darbo …

Ko istorija neišmokė?

Šiandien Lietuvoje jaunimas išgyvena sunkų darbo periodą. Lietuvos Darbo Biržos vasario ir balandžio mėnesių darbo rinkos apžvalgoje balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 44 tūkst. bedarbių jaunuolių iki 25 metų …

Ką galėtum parduoti už pinigus?

Populiarus posakis „studentų duona“, asocijuojasi su vargingu, finansiškai nestabiliu studentų gyvenimu ir dažnai yra tariamas su ironijos gaidele. Lietuvos valstybė nesugeba visiems savo piliečiams …

Saldainiai

Kas kaip moka, tas taip užsidirba

Kai nedarbas valstybėje pasiekia tokį lygį, jog įsidarbinti tampa sunku net ir specialistams – jaunimas pradeda sukti galvas, kaip pasipelnyti nedirbant etatinio darbo. Vasarą ne vienas jaunas žmogus …

Svajoju apie batus, o gaminu ratus

Kiekvienas savo gyvenime turime begalę svajonių ir norų. Tik skirtumas tas, kad vienų jos didesnės, kitų labiau spalvotos, o trečių atrodo galbūt net neįgyvendinamos. Rašytojas Paulo Coelho …

Nebenoriu mokytis – noriu dirbti!

Baigti mokyklą, įgyti aukštąjį išsilavinimą, įsidarbinti. Taip savo ateitį planuoja daugelis abiturientų ar jų tėvų. Tačiau po ilgo laiko, praleisto mokykloje, dar trejus, ketverius ar daugiau metų studijuoti universitete …

Įdarbinimo agentūros – lengvesnis kelias įsidarbinti svetur

Daugelis praradusių darbą lietuvių jo ieško kitose Europos Sąjungos šalyse. Vieni bando išvykti į užsienį patys, kiti per įdarbinimo agentūras. Dar visai neseniai įdarbinimo agentūros imdavo kartais iš piršto …

Saldi duona

Savanoriavimas – patirtis, įgyjama padedant kitiems

Lietuvių darbštumu jau įsitikino bene visa Europa. Kad ir ko imtumėmės, kad ir kam dirbtumėme, tai darome kruopščiai ir atsakingai. Tačiau lietuviams darbas vis dar yra tik veikla, suteikianti materialinę laisvę …

Spalvotas gatvės menas – galimybė užsidirbti

Chuliganiškai ant pastatų sienų piešiantys jaunuoliai baudžiami tūkstantinėmis baudomis. Nepažabojamas jų noras dažais įsiamžinti mieste gali „atsipirkti“ tik palengvėjusiomis pačių piniginėmis …

Redakcijos žodis

Aš jaunas ir dirbu tik dėl duonos. Seku tradicijų pėdom. Iš įpročio, iš reikalo, iš noro būti nepriklausomu. Greičiau iš reikalo, jeigu dėl duonos. Ir Kristijono Donelaičio viežlybi būrai netinginiavo, ir Vaižganto Napalys darbus dirbo. O darbas tąsyk buvo darbu, be iškilmingų epitetų, pavadinimų, pristatymų. Lietuviui, regis, ir gimimas, ir mirtis atrodė darbas, nes tai lyg mūsų prigimtinė pareiga, instinktas, prisuktas laikrodis, akies rainelė. Šiandieną noriu arti, o žemės man neduoda. Šiandieną noriu valgyt užsiaugintą duoną, bet mano rankų čia nereikia. Aš nebijau žemėtų panagių, o ir Sizifas pavydėtų man užsispyrimo, kai ryžtuosi užristi beprasmio darbo akmenis, galbūt ne į gimtus piliakalnius, galbūt į svetimų kalnų viršūnes, bet tik dėl duonos, dar tos pačios – nuo Vaižganto ir Donelaičio, kur ajerai ant pado kepalo.

Aš dirbu dėl saldainių. Šiandieną aš statybininkas, rytoj galbūt vadybininkas. Penktadienį – biznierius, šeštadienį – jau kavalierius. Ir iš esmės čia viskas panašu. Galūnės, priesagos -ininkas, -ierius, -istas, -atas. Ant duonos ta pati juoda pluta, saldainio – juodas šokoladas. Tik kitas plūgas, kita kepurė, kitokios dainos, tvirtesnės burės. Aš dirbu dėl saldainių, nes čia – spalvoti popierėliai, riešutai, griliažas, vafliai. Svarbu neišsipurvint panagių, ilgai nebūti pasilenkus ir gauti daug, labai daug pinigų. Dabar galiu kolekcionuot darbų epitetus, pristatymus ir pavadinimus, kabinti juos ant kaklo tarsi plūgą ir arti kitą darbą, iš didelio įsibėgėjimo, neįsižiūrėjus, ar tiesios vagos. Aš jaunas ir guvus entuziastas, ir man saldu, kai daug kalbu.

Aš dirbu tiktai tam, kad mano duona nebūtų pernelyg juoda, o pluta nekarti. Aš jaunas ir kol kas man visai nesvarbus suaugėliškai keistas gyvenimas su rutinišku darbo ritmu. Šiandieną aš galiu groti gatvėj, o rytoj pastovėti turgavietėj. Aš galiu save įsidarbinti. Sugalvoti sau darbą ir pareigas. Man saldu, kai darau tai, ką moku, be jokių epitetų. Aš nenoriu kolekcionuoti profesijų, noriu, kad kolekcionuotų mus, mane ir Tave, kaip kūrėjus, kūrėjus ateities Lietuvos.

Jogintė Bučinskaitė

Redakcija:

Aurimas Abišala
Mindaugas Aušra
Laura Bagdžiūnaitė
Živilė Barkauskaitė
Kristina Belikova
Jogintė Bučinskaitė, redaktorė
Gintarė Dagytė
Aistė Dzikaitė
Gabrielė Gedvilaitė
Agnė Grinevičiūtė
Asteras Gurevičius