Dziudo pradininkas Kretingoje E. Cchovrebovas: Stengiuosi vaikams būti ne tik sportininko, tačiau ir žmogaus pavyzdžiu
Erikas Cchovrebovas ̶ 24 metų dziudo sportininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas, ne vieną kartą šalį atstovavęs Europos ir pasaulio čempionatuose. Dabar sportininkas dziudo subtilybių vaikus moko pajūryje. Erikas sako: „Dziudo sporte labai svarbi yra moralė, ir tai nėra tik vyriška sporto šaka“.
E. Cchovrebovas varžybų metu. Asmeninio archyvo nuotr. – Visą laiką gyvenote ir sportavote Elektrėnuose, tačiau dabar įkūrėte dziudo sporto klubą pajūryje. Kas lėmė tokį jūsų pasirinkimą?
Gyvenau, augau, sportavau Elektrėnuose, tačiau dabar persikėliau į Palangą, nes mano žmona yra kilusi iš šio krašto. Tad ir tuokėmės čia, savo ateitį planavome kurti būtent čia. Kai tik persikrausčiau į Palangą, mano pirmas tikslas buvo šiame mieste įsitvirtinti ir vesti dziudo treniruotes.
– Tačiau dabar dziudo treniruotes vedate ne tik Palangoje, bet taip pat esate šios sporto šakos pradininkas Kretingoje?
Taip, Kretinga taip pat greitai atsirado mano planuose, tad pradėjau veiklą ir čia. Prieš man atvykstant į pajūrį, Palangoje visai neseniai jau buvo įkurtas dziudo sporto klubas, kurio veiklą ir perėmiau. Klubo įkūrėjai manęs čia jau laukė. Dabar siekiame, kad būtų įsteigtas dziudo trenerio etatas Palangos sporto centre, bet dar realių rezultatų nėra. O Kretingoje nebuvo nei dziudo klubo, nei trenerių, kurie galėtų populiarinti šią sporto šaką. Taigi, įkūriau čia savo dziudo sporto klubą „Ardonas“, ir praėjusių metų rugsėjo viduryje įvyko pirmoji treniruotė.
– Esate dziudo sporto šakos profesionalas. O dabar tik treniruojate ar ir pats dar dalyvaujate varžybose?
Kadangi į Palangą atvykau po patirtos traumos, profesionaliai nebesportuoju. Šiuo metu treniruojuosi ir treniruoju suaugusiuosius brazilų džiudžitsu kovos meną ir atstovaujame Palangos ir Kretingos „Roger Gracie“ akademiją.
– Sakote, kad treniruojate ir suaugusiuosius. Tad koks yra jūsų treniruojamų sportininkų amžius?
Tiek Palangoje, tiek Kretingoje treniruoju 12 suaugusiųjų, kurių amžius yra nuo 14 iki 50 metų. Tai nėra daug. Tačiau treniruoju ir apie 70 vaikų, kurių amžius yra nuo 3,5 iki 12 metų.
– O ar į dziudo sportą įsitraukia mergaitės?
Tikrai taip. Šiuo metu treniruoju ir šešias mergaites. Iš jų net prizininkių yra. Aš visada labai kviečiu dziudo sporte aktyviai dalyvauti ir mergaites.
– Tačiau visai neseniai visuomenėje garsiai nuskambėjo istorija apie Egidijaus Dragūno grubų pasisakymą apie moteris, kurios užsiima ne visai moteriškomis sporto šakomis. Dziudo taip pat yra daugiau vyriškas sportas ̶ tai parodo ir klubo sudėtis. Ką apie šią situaciją galvojate jūs?
Manau, kad E. Dragūno lūpomis kalba stereotipai. Komentuoti šios situacijos nelabai galiu, nes stipriai į tai nesigilinau. Bet, mano nuomone, mergaitėms dziudo sporto šaka yra tinkama ir naudinga, nes treniruojamės ne tik dziudo veiksmus, bet laviname ir fizinę ištvermę, stipriname raumenis, atliekame gimnastikos ir akrobatikos elementus, lankstumo pratimus. Mergaitės, lankydamos dziudo, įgauna didesnį pasitikėjimą savimi. O dėl klubo sudėties… Tai dažnai lemia tėvų pasirinkimas ir stereotipinis požiūris, kad mergaites reikia nukreipti į „moteriškesnes“ veiklas.
– Pajūryje trenerio poziciją užimate dar mažiau nei metus. Kokių laimėjimų jūsų atstovaujamų klubų sportininkai jau yra pasiekę?
Suaugusiųjų Baltijos šalių brazilų džiudžitsu čempionate du sportininkai iškovojo sidabro medalius. Šiose varžybose aš buvau pirmas savo svorio kategorijoje. Vaikai jau yra iškovoję nemažai laimėjimų. Dalyvavome Alytuje, Plungėje, Klaipėdoje, Palangoje organizuotose varžybose. Rezultatai džiugina, nes savo amžiaus ir svorio grupėse vaikai iškovojo iš viso tris aukso medalius, du sidabro ir net 17 bronzos medalių.
– Jūsų didžiąją dalį treniruojamų sportininkų skaičiaus sudaro vaikai. Šių laikų vaiką nėra labai lengva sudominti popamokine veikla. Kaip į sporto treniruotes vaikus pritraukiate jūs?
Visų pirma, tai tėvai atveda vaikus pasižiūrėti, kokia tai sporto šaka. Tačiau jei pats vaikas nenori ir jei jam neįdomu, jo ir nepritrauksi. Aš, būdamas treneriu, stengiuosi, kad vaikai treniruotėse būtų susidomėję, šypsotųsi, aktyviai dalyvautų. Aišku, su kiekvienu vaiku reikia skirtingai dirbti, stengiuosi prie kiekvieno prieiti, suprasti, ko jam labiau reikia. Be to, yra labai svarbi komunikacija su pačiais tėvais. Tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie vykdomas treniruotes, naudojuosi socialiniais tinklais. Taip pat daug prisideda vietos laikraščių redakcijos. Jos domisi mano vykdoma veikla, bei padeda populiarinti dziudo sporto šaką.
– Sakote, kad stengiatės prie kiekvieno prieiti, pažinti. Besiformuojančiai asmenybei treneris dažnai tampa ne tik mokytoju, bet ir autoritetu. Kokias būdo savybes skiepijate vaikams, kuriuos treniruojate?
Visų pirma, treniruotėse svarbiausias yra dziudo moralės kodeksas, kuriuo ir vadovaujuosi treniruodamas vaikus. Moralės kodeksas moko mandagumo, drąsos, nuoširdumo, savitvardos, garbės, kuklumo, draugystės ir pagarbos. Aš pats laikausi šio moralės kodekso ne tik treniruočių metu, taigi, stengiuosi, kad ir savo treniruojamiems auklėtiniams būčiau pavyzdys, koks ne tik sportininkas, bet ir žmogus turi būti.
– Tačiau pasitaiko, kad augantis žmogus ne iš karto įsisavina tas diegiamas vertybes, o dziudo sportas nėra pati švelniausia sporto šaka. Ar nepasitaiko atvejų, kai sportininkai savo jėgą ir išmoktą techniką panaudoja ne treniruočių ar varžybų metu?
Esu ne kartą vaikams sakęs, kad dziudo techniką galima naudoti tik sporto salėje. Treniruotėse yra aiškinama, kad dziudo sporto šakos idėja ̶ ne žaloti priešininką, o jį gerbti. Tai, kas vyksta treniruotėse ir varžybose, yra mano atsakomybė. Minėjau, kad yra svarbi komunikacija su pačiais tėvais ir individualiai su vaikais. Jei kiltų problemų, spręstume situaciją su tėvais.
– O kaip galvojate, kodėl apskritai yra svarbu užsiimti kokia nors veikla jau vaikystėje?
Vaikas, užsiimdamas sportine veikla, nuo pat mažumės turi tikslą: sportuoti, dalyvauti, laimėti, susibendrauti su bendraminčiais vaikais, atrasti save. Tai yra svarbu besiformuojančiai asmenybei. Kadangi aš pats nuo vaikystės pradėjau lankyti dziudo, puikiai žinau, ką reiškia būti sportininku. Mano tikslas buvo tapti treneriu, aš jį ir pasiekiau. Be to, įsteigiau ir savo klubą.
– Galite būti pavyzdžiu ne tik savo auklėtiniams, tačiau ir jaunam žmogui, kuris siekia savo tikslų, nebijo bandyti ir kurti kažko, ko, galbūt, daugelis nesiryžta. Kokius sunkumus patyrėte kurdamas klubą, ir su kokiomis problemomis susiduriate dabar?
Pagrindiniai sunkumai − finansiniai. Kadangi nepriklausau sporto centrams, mokykloms, turiu pats išlaikyti nuomojamas patalpas. Buvo sunku atrasti tinkamas patalpas dziudo salei įkurti. Vienintelis varikliukas, kuris veda į priekį, yra tai, kad užsiimu patinkančia veikla ir nuo nieko nepriklausau. Be to, turiu labai didelę emocinę palaikymo komandą. Aišku, vyksta nuolatinis darbas ieškant rėmėjų, tačiau kol kas nelabai sėkmingai. Dėl to labai prašau visų prisidėti, bent skiriant 2% savo pajamų mokesčio.
