Tėvystės mokymai socialinės rizikos šeimoms
Per pastaruosius keletą metų Lietuvos socialinės rizikos šeimose augo nuo 21 iki 18 tūkst. vaikų – visus juos vargiai pavyktų sutalpinti net ir didžiausiose mūsų šalies arenose. Maždaug pusė šių vaikų nesulaukė tinkamos tėvų priežiūros, patyrė prievartą šeimoje. Mokslininkai teigia, kad tėvystės mokymai gali padėti spręsti šias problemas, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Siekiant sužinoti tai, kalbiname Vilniaus miesto, socialinės paramos centro, pagalbai šeimai skyriaus specialistes: Aną Žalienę bei Violetą Puronienę, kurios šeimoms teikia psichologinę, socialinę pagalbą bei veda pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus. Šie mokymai išsiskiria tuo, jog yra skirti tėvams, auginantiems įvairaus amžiaus vaikus, bei yra teikiami nemokamai.
Mokymų aplinka. Autorės nuotr. – Kokia pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo prasmė tėvams, kurie stokoja socialinių įgūdžių arba yra priskirti socialinės rizikos šeimoms?
Ana: Dažniausiai šie žmonės patys yra užaugę nedarniose šeimose, kuriose tinkamo auklėjimo pavyzdžio iš tėvų nesulaukė. Ateidami į mokymus jie turi galimybę sužinoti, kaip auklėti, mylėti bei drausminti vaikus, nebaudžiant jų. Didžioji dalis tėvų, kurie lanko mokymus prisipažįsta, jog patys vaikystėje patyrė smurtą šeimoje. Tokias patirtys bei šeimos suvokimo modelį jie atsineša ir į savo pačių sukurtas šeimas. Taip nutinka todėl, kad šie tėvai dažnai neturi kito požiūrio apie vaikų auklėjimą – su savo vaikais jie elgiasi taip, kaip buvo auklėjami patys. Mūsų organizuojamuose mokymuose tėvai įgauna žinių įvairiomis pozityviosios tėvystės temomis, atlieka mūsų paruoštus namų darbus.
Violeta: Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės labai reikšmingos socialinių įgūdžių stokojantiems tėvams, kadangi jie patys gali ir nepasidomėti vaikų auklėjimu. Prieš pradedant lankyti mokymus, tėvai dažnai nesureikšmina vaikų auklėjimo svarbos, labiau užsiima savo veiklomis, darbais, buitimi. Kai kuriems tėvams pasidomėti, kaip auklėti vaikus pritrūksta laiko ir dėl įvairių priklausomybių. Labai svarbu, jog atėję į pozityvios tėvystės mokymus, tėveliai gali išgirsti kitų tėvų patirtys ar pasidalinti savosiomis.
– Ar tėvai noriai mokosi pozityviosios tėvystės?
Ana: Dažnai susiduriame su asmenimis, kurie mano, jog pas psichologą lankosi tik psichiniai ligoniai. Visų pirma stengiamės keisti šį požiūrį. Tėvai pradeda suprasti, kad specialistų pagalba yra visiškai normalus veiksnys. Tai tėvus motyvuoja labiau įsigilinti į pozityviosios tėvystės ugdymą, paskatina ateiti į asmenines konsultacijas. Daugelį tėvų motyvuoja ir tai, kad pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo grupėse jie gali išgirsti kitų dalyvių gerąją patirtį. Kartais Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai rekomenduoja mokymus tėvams, kurie dar nėra įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Šie tėveliai būna labiau motyvuoti.
Violeta: Iš esmės, motyvuotų tėvų pasitaiko labai mažai, todėl stengiamės įtraukti ir sudominti juos. Mes nuolat skaitome įvairią literatūrą bei rekomendacijas, kurių dėka atnaujiname ir giliname savo žinias. Visa tai pritaikome Lietuvos šeimų atvejams, šeimoms, kurios stokoja socialinių įgūdžių. Atrenkame tai, kas labiausiai aktualu tėvams, tokiu būdu, palaipsniui sudominame juos. Jie tikisi, kad naujai sužinoti metodai padės auklėjant vaikus. Stengiamės dalyvius motyvuoti įteikiant mokymų baigimo pažymėjimus. Tai tėvelius paskatina, kadangi šie pažymėjimai turi savitą reikšmę – tai yra įrodymas, jog buvo dedamos pastangos siekiant susigrąžinti teises į vaikus arba siekiant neprarasti šių teisių.
– Kaip padedate tėvams spręsti su vaikų auklėjimu susijusias problemas?
Ana: Tėvai susiduria su įvairiomis auklėjimo problemomis – vaikai neklauso tėvų, nelanko mokyklos, bėga iš pamokų. Kartais atsiranda tokių problemų, kurias tėvai norėtų išspręsti, tačiau neįsivaizduoja, kaip. Taip įvyksta, nes auklėjimo procese yra paliktų spragų – kažkada tėvai apleido, nesužiūrėjo savo vaikų. Didelė problema, kad tėvai kaltina juos. Tokiems tėvams sakome, jog reikia atkreipti dėmesį į save, savo elgesį. Tėvai nesuvokia, jog smurtas ne tik nepadeda, bet ir gilina problemas šeimoje. Visada yra galimybė pozityviai auklėti vaikus – kai vaikas jaus pasitikėjimą, palaikymą ir meilę, jo elgesys keisis į gerąją pusę.
Violeta: Tėvai pamiršta, jog patys buvo vaikai. Todėl mokymuose turime ir praktinių užduočių – jos padeda suprasti vaikus. Pateikiame įvairias situacijas, pavyzdys: ką darytumėte, jeigu Jūsų draugė išlietų puodelį arbatos – tėvai dažnai atsako, jog nesureikšmintų to. Tačiau, kai paprašome įsivaizduoti, kad arbatą išpylė jų vaikas reakcijų būna įvairių – dažniausiai, toks vaiko poelgis iššauktų tėvų pyktį. Šių užduočių dėka, tėvai pradeda suvokti, kad būna per griežti vaikams, teisia vietoj bandymo suprasti juos.
– Kokį pokytį lemia pozityviosios tėvystės mokymai?
Ana: Kartu su tėveliais reflektuojant aptariame namų užduotis ir pastebime tam tikras tendencijas. Keičiasi jų bendravimas, santykiai su vaikais gerėja. Apie pokyčius pasakoja ir patys tėveliai. Jie džiaugiasi, jog kinta vaiko elgesys: vaikas pats lovą pasikloja, indus išsiplauna.
Violeta: Tėvai mokosi vieni iš kitų. Dalinasi savo problemomis, jų sprendimo būdais. Visa tai yra naudinga, kadangi gerėja santykiai su vaikais. Tėvai tampa labiau sąmoningi, pamato kitą auklėjimo modelį, apie kurį anksčiau nesusimąstydavo.
– Kokios temos aptariamos mokymų metu?
Ana: Viena nagrinėjamų temų užsiėmimuose yra vaikų pagyrimas. Pasitaiko tėvų, kurie nėra linkę girti savo vaikų. Mano, jog vaikai to neverti arba įžvelgia tik blogąsias jų savybes. Mokymuose tėveliai išgirsta, jog pagyrimas gali motyvuoti vaiką keistis. Grįžę po mokymų į namus, tėvai išbando pozityvius auklėjimo metodus bei pastebi, jog pakeistas auklėjimo modelis duoda puikius rezultatus.
Violeta: Taip pat pasitaiko kraštutinumų, kuomet vieni tėvai negiria vaikų, kiti giria ar lepina per daug. Yra tokių atvejų, kuomet tėvai leidžia vaikams neiti į mokyklą, kadangi vaikui sunku atsikelti ryte. Palaipsniui atsiranda problemos – vaikas pradeda nelankyti mokyklos.
– Kokį pozityviosios tėvystės mokymų poreikį pastebite?
Ana: Pastebime didžiulį pozityvios tėvystės mokymų poreikį – socialinės paramos centre jis ypatingai jaučiamas. Tėveliai atvyksta ir į asmenines konsultacijas dėl priklausomybių, kitų psichologinių veiksnių. Visos šios problemos dažnai atsiranda dėl jų pačių nelaimingos vaikystės, meilės, rūpesčio ir dėmesio trūkumo augant šeimoje. Labai svarbu tokiems tėveliams suteikti kompleksinę pagalbą, o pozityvi tėvystė yra vienas šios pagalbos komponentų. Taip pat šie mokymai galėtų būti organizuojami įkalinimo įstaigose. Iš šių įstaigų į šeimas sugrįžę tėvai dažnai apsunkina situaciją. Įkalinimo įstaigose mažai teigiamų dalykų – vienas jų galėtų būti pozityviosios tėvystės mokymai. Kadangi pozityvi tėvystė skatina tėvų sąmoningumą, grįžę į šeimas tokie žmonės jau turėtų didelį žinių kiekį, kuris keistų suvokimą apie vaikus ir gyvenimo partnerį.
Violeta: Nors pozityviosios tėvystės mokymai prieinami visiems, dažniausiai į Socialinės paramos centrą ateina tėvai, kurie gali prarasti teises į savo vaikus arba jų teisės yra laikinai apribotos. Juos motyvuoja baimė netekti arba noras susigrąžinti vaikus, bet ne poreikis sužinoti daugiau informacijos apie vaikų auklėjimą. Vienaip ar kitaip poreikis didelis, kadangi ne visi taip greitai patenka į pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes. Šiuo metu, mūsų sąrašuose yra apie 40 tėvelių, kurie vis dar laukia eilėje, kad galėtų pradėti lankyti mokymus.
