Įvairiausių pramoginių projektų rengėjai verčiasi per galvą, siekdami prikaustyti žiūrovus prie televizorių ekranų. Parašiau „per galvą“ ir akimirksniu supratau, kad posakis paseno ir nebeatspindi realijų, nes televizijos dėl reitingų dabar jau „vartosi“ taip, kad galima labai suabejoti, ar jos dar turi galvas… Todėl šis rašinys bus apie širdį ir iš širdies!

Realybės šou anketoje „Tapk Radži žmona“ mergina turi parašyti, kodėl norėtų tapti žmona ir nusiųsti savo nuotrauką. Šalia anketos yra prierašas: „Manai, kad nė viena iš projekto „Radži ieško žmonos“ dalyvių neverta tapti ta vienintele? Mesk iššūkį projekto senbuvėms, pildyk anketą ir tapk naująja dalyve.“

Kokie saugikliai turėtų suveikti jaunos konkurentės galvoje, kad ji įstengtų atsispirti tokio „svaiginančio pasiūlymo“ vilionėms, kai pagrindinio realybės šou veikėjo nuotraukos mirga interneto portalų skyreliuose „Žvaigždžių vaikystės nuotraukos“, „Grietinėlė“ etc.? Jo vienintelio atvaizdui, „įrėmintam“ senoviniais aukso rėmais, nuotraukų galerijoje neprilygsta joks kitas vaizdelis.

Visas peojekto piaras (lietuvių kalboje nevartotinas pažodinis vertinys iš anglų kalbos – public relations, PR), visi viešųjų ryšių veiksmai (jais informaciją skleidžiantis subjektas siekia formuoti auditorijos požiūrį, www.ttz.lt) čia akivaizdžiai tarnauja vienam tikslui – įtikinti žiūrovus, kad nieko svarbesnio pasaulyje nėra ir negali būti, kaip atsiduoti populiariam, todėl visagaliui jaunikiui – ir manipuliuojama pigiu blizgesiu, imituotu auksu, baltesne už baltą superdievaičio šypsena!

Tos, kurios patenka į projektą, jau net neabejoja turinčios ypatingą likimo dovaną atsiskleisti prieš televizijos kameras ir, žinoma, prieš Jį. O tada čia, virtualioje erdvėje, lemta išsipildyti jų svajonėms, lemta sulaukti išskirtinio dėmesio, tapti nuotakų nuotaka, tereikia padaryti visai nedaug (?!), t. y. tik viešai apsinuoginti prieš Jį ir žiūrovus.

Klausiu: vardan ko? Ir girdžiu, kaip dalyvės cypia, jog esu atgyvena! Taisyklė viena, nori būti laiminga – būk matoma! Nesvarbu, kad reikės paaukoti savo orumą (tai jokia vertybė ir orumu sotus nebūsi), todėl padaryk, ką gali (dar geriau – ko negali), paviešink kuo plačiau ir iki smulkmenų savo asmeninio gyvenimo nuotykius, intriguok, priversk bet kokiais būdais atkreipti į save dėmesį, kad tik visi viską apie tave žinotų – tokia yra sėkmės formulė, jeigu nori tapti Radžio žmona!

Televizijos, organizuojančios panašaus pobūdžio šou, metų metus be jokios atsakomybės bukino savo žiūrovus, todėl nenuostabu, kad vis daugiau atsiranda tokių, kurie pasiduoda masinei psichozei bet kokia kaina tapti „žvaigždėmis“. Juk apie juos kasdien rašoma „Pramogų“ apžvalgose, jie rodomi per visus kanalus – ir nesvarbu, kokio formato laidose ir kokiame kontekste, svarbiausia – būti matomam! Todėl ir susigundo. Ir pabando. Ir sužaloja savo gyvenimus.

Kita šio ir kitų komercinių televizijų projektų bendra yda yra ta, kad visi jie daugiau ar mažiau – prastos užsieninių formatų kopijos.

Prieš keletą metų panašus realybės šou svetur buvo itin populiarus. Jo pagrindinis veikėjas – nors ir labai turtingas, bet nelaimingas milijonierius, nesugebantis savarankiškai surasti tos vienintelės jam skirtosios. Į pagalbą jam atskubėdavo televizija ir įvairiuose egzotiškuose pasaulio kraštuose, kuriuose jaunikis turėdavo valdas, organizuodavo išbandymus pretendentėms. Šou finale visi pamatydavo ilgą ir laimingą santuokinį gyvenimą žadantį bučinį, verkdavo iš džiaugsmo ir lengviau atsidusdavo – dar vienu senberniu šalyje mažiau.

Kaip pagal TV receptą „iškeptos“ šeimos gyvenimas klostysis realybėje, tiesą sakant, niekam neberūpėdavo. Svarbiausia, kad laidų rodymo metu žiūrovai iki soties prisigrožėdavo įspūdingais gamtos ir aplinkos vaizdais, jautriomis scenomis ir užsiprogramuodavo happy end‘ui.

Ar yra kas bendro tarp minėto originalo ir vietinės gamybos surogato? Nieko panašaus! Ekrane matome pigų paveikslėlį, idealiai iliustruojantį miesčionišką nuobodulį: vulgarias dalyvių rietenas, kvailas sekso sceneles ir kičinį filmavimo vietos apipavidalinimą.

Dar labiau akis bado primityvus bendravimas. „Nukopijuotasis“ jaunikis, išsidrėbęs masyviame krėsle (su aukso apvadais!), lyg koks valdovas rutiniškai skelbia nuosprendžius besivaržančioms dėl jo mergelėms. Gėdinga riterių laikų parodija!

Kas bent kartą matė filmą apie karalius, princus ir princeses, puikiai žino, kad soste sėdėdavo karalaitė ir stebėdavo turnyrų dvikovas, kuriose dėl jos rankos ir širdies susikaudavo riteriai ir kaudavosi iki paskutinio kraujo lašo, iki mirties. Mūsų amžiuje – viskas untrep, kaip pasakytų užkietėjęs žemaitis. Viskas atvirkščiai. Tegyvuoja vergių turgus!

Kai santykiai tarp moters ir vyro iš esmės apverčiami aukštyn kojomis, sutrypiama bet kokia intymumo paslaptis, kai „paviešintos gėdingos nuotakų nuodėmės“ yra privalumas, kažin ar gali ką nors dar labiau nustebinti net pranešimas apie pretendentės į žmonas kelionę į Paryžių, kur ji praleis naktį su svajonių jaunikiu… „Ruduo Paryžiuj – šlapia – / Bulvaruose šviesu… / …Gyvenime! Aš mirštu, / Dėl dvidešimties sū!“ (Salomėja Nėris).

Pretendentės biografijos detalė, kad ji niekada neskrido lėktuvu ir niekada nebuvo užsienyje – net kaimyninėse šalyse, gal ir nepaaiškina esminių priežasčių, bet tikrai sufleruoja mintį, kodėl šiuolaikinės merginos aklai ir be jokių skrupulų pasiryžusios paminti save, kad tik išsiveržtų iš tamsios kasdienybės provincijoje į išsvajotuosius šviesius bulvarus.

Mąstančioms, išsilavinusioms būtybėms tai nebūtų nei priežastis, nei pasiteisinimas. Tačiau tokių ir panašių TV šou rengėjams dabartinė situacija – tikra aukso gysla. Jie beširdiškai kopia laipteliais iš žmonių likimų į svaiginančių reitingų viršūnes. Tik ar neatsitiks taip, kad vieną dieną iš savo bokšto jie pamatys, jog aplink juos plyti vien cinizmo dykynė, kurioje stūkso antkapiai palaidotiems protų likučiams, širdims ir padorumui?