Japonų animacijos mėgėjai užkariauja naujas erdves

„Daugelyje šalių rugpjūčio 27 dieną minima tarptautinė "Cosplay" diena“. Nuotrauka daividyuweb iš flickr.

Prieš keletą metų  Lietuvos televizijos ekranuose pasirodė neproporcingai didelės galvos, milžiniškų akių ir išraiškingų emocijų herojai. Susižavėję filmukų siužetais ir jų veikėjais, gerbėjai pradėjo burtis į bendruomenes, kurti animuotas istorijas, organizuoti festivalius.

Vienas iš japonų kultūros renginių organizatorių Lietuvoje Olegas Lyčaginas sako, jog „anime“ (japonų animacijos) mėgėjų gretos Lietuvoje smarkiai išaugo 2001 metais pradėjus rodyti „Drakonų rutulius“. Iš pradžių japonų animacijos gerbėjai interneto pagalba būrėsi į bendruomenes, organizavosi susitikimus, tačiau galų gale nedidelis susibūrimas tapo judėjimu, rengiančiu savo festivalius.

Festivaliuose atgaivinami animaciniai herojai

„Anime“ virusu užsikrėtusius žmones kartą per metus džiugina didžiausias Lietuvoje vykstantis japonų kultūros festivalis „nowJapan“. Net penkias dienas trunkanti šventė gyventojus supažindina su šiuolaikine ir tradicine Japonijos kultūra. Renginio dalyviai lanksto origami, žiūri  japoniškus filmus, aplanko žymių fotografų darbų parodas. O „anime“ mėgėjai dalyvauja festivalio dalyje, pavadintoje „Cosplay“.

„Šio renginio metu, dalyviai persirengdami savo mėgstamiausiais „anime“ personažais stengiasi į juos įsikūnyti. Tai ne tik kostiumas, bet ir judesiai, bendravimo būdas, laikysena. Žmogus vienai dienai tampa savo mėgstamiausiu veikėju“, − apie „Cosplay“ pasakojo vienas iš jo organizatorių O. Lyčaginas.

Jis teigia, jog į pirmąjį renginį pakvietė vos trisdešimt draugų, tačiau susirinko net 150.

„Po trijų mėnesių suorganizavom didelį renginį, į kurį atėjo apie 650 dalyvių. Neseniai festivalis vyko jau septintą kartą. Į jį susirinko per tris tūkstančius žmonių, ir kaskart jų pasirodo vos ne dvigubai“, − džiaugiasi „Kultūrinių ir organizacinių idėjų“ įmonės programos vadovas O. Lyčaginas.

„Cosplay“ rengiamas ir Utenoje. Čia kasmet į festivalį susirenka dalyvių ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Pademonstravę savo paties siūtą kostiumą, dalyviai turi atlikti vaidybinį numerį, kurį vertina speciali komisija.

„Cosplay" atstovai visada išsiskiria iš minios ekstravagantiška išvaizda“. Nuotrauka Udeamy iš flickr.

Filmukus ir žiūri, ir kuria

„TOKI“ nariai siekia suburti japonų kultūros gerbėjus, sutelkti juos bendrai veiklai. Jie  rengia „anime“ bendraminčių susitikimus, draugiškus pasisėdėjimus bei orientacinius žaidimus. Viena iš daugiausia dėmesio sulaukiančių veiklų – planetariume vykstančios „anime“ filmų peržiūros. Į pirmąjį renginį buvo atvykę per šimtą žmonių. „TOKI“ organizacijos narys Paulius Daukšas sako, jog „anime“ filmus žiūri, nes iš jų semiasi žmogiškumo, ryžto siekimo, draugystės meno. O. Lyčaginas teigia, kad japonų animaciniai filmai žavi ir detalėmis. Senuosiuose „anime“ kūriniuose galima sužinoti, ar herojus mirs vien pažvelgus į jo plaukų spalvą. Pavyzdžiui, violetiniai plaukai reiškia, kad herojus labai temperamentingas, violetiniai raudoni – nurodo, kad herojus greičiausiai mirs, juoda reiškia, kad veikėjas yra tiesiog paprastas žmogus, nenorintis kištis į kitų reikalus.

Lietuvoje japonų animacijos peržiūros įtrauktos į kasmet rengiamų festivalių „Otaka“ bei „Anime nights“ programą. „Otaka“ startavo 2008 metų gruodį. Susilaukęs didelio gerbėjų susidomėjimo, jis pradėtas rengti kiekvienais metais. Keturias dienas trunkančioje šventėje gerbėjams pristatoma tradicinė japonų animacija. „Anime nights“ metu gyventojai grožisi ne tik  filmukais, bet ir jų herojų kostiumais, bei japonų kultūra.

Lietuvoje vis daugėja entuziastų, kurie kuria „anime“ muzikinius filmukus (AMW). Tai nedidelės trukmės, pagal muziką konstruojami vaizdo siužetai. Naudojami vaizdai nėra originalūs. AMW kūrėjai pasitelkę filmuko vaizdus, sukuria naują istoriją. Lietuvoje rengiami ir AMW konkursai, kurie dažniausiai paskelbiami japonų animacijos gerbėjų tinklalapyje animezona.net.

„Linksmiausia būna žiūrėti, kai jau esi matęs originalų variantą, nes perdarytame vaizdo klipe dažniausiai visiškai pasikeičia siužetas. Lietuvoje yra keli tikrai talentingi ir ne vieną tarptautinį konkursą laimėję kūrėjai“, − džiaugiasi O. Lyčaginas.

***

Lietuvoje susitelkė didelis būrys japonų animacijos gerbėjų. Suradę vienas kitą per internetą, jie susitelkė ir susibūrė į bendruomenes. Pradėję filmukus žiūrėti namuose, dabar „anime“ gerbėjai jais jau mėgaujasi kino salėse.

Patalpinta: Rašiniai