„Atvykau čia, nes padėtis Didžiojoje Britanijoje labai bloga. Manau, kad jūs galite pasimokyti iš blogų pavyzdžių“, – teigė J. Whyatt. Savininkai ir redaktoriai diktuoja žurnalistams apie ką ir kaip jie turėtų rašyti. Ir, aišku, proteguojamos temos dažnai būna parduodamas produktas, nesvarbu, ar jis gali ką nors įžeisti ir žeminti.

J. Whyatt pastebi, kad žurnalistai naudoja įvairias priemones, jog surinktų informaciją. Dažnai jos būna neetiškos. Pavyzdžiui, į telefonus įmontuojama pasiklausymo įranga. Politikų, kurie nusiteikę priešiškai tam tikrų redakcijų atžvilgiu, balso pranešimai, elektroninis paštas, kompiuteriai yra nuolatos sekami. Tokiu būdu viešai publikuojama informacija apie atitinkamą politiką gali sužlugdyti jo politinę karjerą.

Dar viena didžiulė žiniasklaidos problema yra viešųjų ryšių ir žiniasklaidos santykis. Šią temą nagrinėja „The Guardian“ žurnalistas Nikas Deivisas ir savo knygoje „Plokščiojo pasaulio naujienos“ teigia, kad jei ryšių su visuomene agentas ar kitas įtakingas žmogus pasakytų, kad pasaulis yra plokščias, visi imtų ir patikėtų.

Tačiau dar didesnė problema yra susijusu su žurnalistų vertimu elgtis neetiškai ir neatsakingai. Jie bijo prarasti darbą, atlyginimo priedus ar paaukštinimą. „Nežinau kaip jūsų šalyje, tačiau Didžiojoje Britanijoje žurnalistai nėra labai gerai apmokami“, – tvirtino žurnalistė. Kaip teigiamą pavyzdį ji pateikė Ričardą Pepiatą. Jis po beveik dviejų metų darbo „Daily Star“ laikraštyje išėjo iš darbo. Savo laiške laikraščio savininkui R. Pepiatas rašė, jog jam atsibodo vykdyti redaktoriaus paliepimus, pavyzdžiui, rašyti apie musulmonus dalykus, kurie prieštarauja jo įsitikinimams.

Tam, kad išvengtume nuolatinio redaktorių ir savininkų persekiojimo ar grasinimų, darbo sutartyje turėtų būti įtraukta „Sąžinės“ nuostata. Jei žurnalistas nesutinka su redaktoriaus nuomone ar atsisako rašyti tam tikromis temomis, prieštaraujančiomis jo įsitikinimams, jo negalima atleisti.

Nacionalinė žurnalistų sąjungos taryba sudarė gairių sąrašą tam, kad padėtų žurnalistams išlikti objektyviems, išvengti dviprasmybių. Nors gairės anglų kalba, tačiau jose yra nemažai naudingos informacijos Lietuvos reporteriams. Pavyzdžiui, kokius žodžius geriau vartoti rašant apie juodaodžius, kokių įvaizdžių vengti rašant apie moteris ir panašiai. Užbaigdama diskusiją žurnalistė J. Whyatt išreiškė viltį, kad padėtis žiniasklaidoje pasikeis. Ne tik žurnalistai, bet ir redaktoriai taps sąžiningesni.