Alytaus radijas „FM99“ iš vidaus

Radijo stoties “FM99” direktorius Liudas Ramanauskas. Archyvo nuotr.

Radijo stotis „FM99″ pirmą kartą į klausytojus kreipėsi prieš 19 metų.  Savo veiklą pradėjusi kaip miesto radijas, dabar tai vienintelė regioninė radijo stotis Pietų Lietuvoje. Koks šios radijo gyvenimas? Kuo jis kvepia? Kaip jis atrodo? Apie virtuvę – iš radistų lūpų.

Ko išmokote, kokioje srityje patobulėjote dirbdami radijuje?

Vilija Ramanauskienė (radijuje dirba 12 su puse metų. Pradžioje vadybininkė, vėliau vyr. buhalterė, projektų koordinatorė, žurnalistė. Įgarsina reklamas Lietuvoje ir Europoje): Išmokau labai daug ko: žurnalistinio darbo, kuris buvo viena iš mano svajonių vaikystėje, sustiprinau anglų ir pradėjau suprasti prancūzų kalbas būdama nuolatinėse komandiruotėse. Išmokau išsisukti iš nepatogių situacijų ir bendrauti su žmonėmis. Taip pat supratau darbo su garsu principus, išmokau valdyti tiek savo balsą, tiek kitų. Tai ne tik papildoma profesija, bet ir malonumas.

Vidutė Ramanauskaitė – Grišmanienė (radijuje dirba nuo 1994 metų. Laidų vedėja, vyr. redaktorė): Bendrauti, vystyti pokalbį, drąsos, rasti, rinkti, redaguoti visokią informaciją.  Atsiriboti nuo neigiamų emocijų eteryje, tilpti į sekundes. Ir apskritai laiką skaičiuoti minutėmis. Greitai priimti sprendimus, juos atlikti.

Juozas Adomaitis (33 metų radijo laidų vedėjas. Dirba apie metus): Išmokau greitai skaityti, dirbti kompiuterinėmis garso programomis ir kita radijuje naudojama technika. Supratau žurnalistinius principus: kaip kalbėti, kaip žmonėms pateikti informaciją. Jaučiu, kad mano iškalba tobulėja.

Liudas Ramanauskas (direktorius nuo pat radijo įkūrimo. Įgarsina reklamas Lietuvoje ir Europoje): Keltis 6 valandą ryto, skaičiuoti gyvenimą sekundėmis, išgirsti.

Gabrielė Jomantaitė (radijo laidų vedėja. Dirba puse metų): Išmokau labai daug – įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, išmokau raiškiau kalbėti ir valdyti savo emocijas.

Jausmai, aplankantys pagalvojus apie FM99. Kokie jie?

V.R : Jaukūs, naminiai, kartu spalvingi.

Vid. R: Visokie – ir kasdieniniai, ir šventiniai. Gal ir sumišę. Ji tokia kaip kasdienybė – pilna pačių įvairiausių spalvų.

J.A: Čia reikia dirbti komandoje, įgyvendinti kitų sugalvotas idėjas, todėl tai kažkiek varžo. Tačiau puiku tai, kad vietų savirealizacijai – čia apstu. Man patinka dirbti su kolegomis, iš kurių aš galiu daug ko išmokti. Turbūt labiausiai džiugina tai, kad radijuje netinka posakis „kiekvieną dieną – po naujieną“. Radijuje yra didžiulis tempas ir tų naujienų per dieną labai daug visomis prasmėmis. Laikas radijuje prabėga greitai.

L.R: Permainingi. Kaip šis pavasaris.

G.J: Nenoriu į darbą. Juokauju. Nostalgija ir džiaugsmas, kad esu čia su tais žmonėmis, kuriais žavėjausi nuo mažų dienų.

Kuo radijas kvepia?

V.R: Kava ir dar kažkuo. Gal miestu?

Vid.R.: Ryte – pirmo atėjusiojo kvepalais, popiet – pietumis, vakare – tyla, sekmadienį – sekmadienio oru ir vaikais

J.A.: Prakaitu, nes dėl streso labai susijaudinu. O šiaip radijas kvepia maloniai. Gal tik tam tikros vietos, kur rūko bosas, kvepia neskaniai, nes pats nerūkau.

L.R: Kartais tyla.

G.J.: Radijas kvepia žeme. Tokia žeme, kokia būna pavasarį nutirpus sniegui ir pradedant dygti žolei. Žeme, kuri bunda gyvybei.

Kaip radijas atrodo?

V.R: Kaip didelė jauki kūrybinė netvarka, pilna įvairiausio plauko prisiminimų ir liekanų – padėkų, knygų, suvenyrų ir Dievai žino ko, prinešto apsilankiusiųjų.

Vid.R.: Išorėje – rimtas, dviejų spalvų, kartais labai gyvas, jaunatviškai besikvatojantis. Viduje – kartais spalvotas, kartais „retrovas“ ar juodai baltas, dar būna labai tylus.

J.A.: Kai nebuvau matęs radijo vidaus, jis atrodydavo labai įdomus. Pamenu, vaikystėje su draugais žaisdavome radiją, įrašinėdavome visa tai. Atrodė smagus dalykas. Na, dabar vaizdas man visiškai kitoks – neromantiškas. Žinoma, radijas smagus, kūrybinis, tačiau atsakingas ir labai greitas.

L.R.: Gyvas.

G.J: Radijas kaip verdantis vanduo puode. Viskas verda, kunkuliuoja ir galiausiai tame puode vis tiek kažkas išverda.

Kokia radijo reikšmė kraštui?

V.R: Esame vieninteliai šiame krašte. Tik čia galima paskelbti apie kokią nors avariją ar apie tarybos posėdį. Čia galima išgirsti visas naujienas, kultūrinius ir kriminalius įvykius, interviu su kiekviena ryškesne asmenybe.

Vid.R.: Man atrodo, kad tikrai didelė, tačiau tai vėliau įvertini tik praradęs.

J.A.: Atvykęs gyventi iš Kauno į Alytų stengiausi pajusti miesto pulsą, pažinti jį labiau ir, manau, kad žinių kokybe ir operatyvumu radijas „FM99“ ženkliai pirmauja.  Yra daug žmonių, kurie sako, kad Alytuje nėra ką veikti, tačiau mes pateikiame reklamą apie renginius, iš ko supranti, kad jų tiek daug –  neįmanoma visų aplankyti.

L.R.: Radijas – jau beveik 20 metų. Kiek daug kartų užaugo su mumis.

G.J.: Visų pirma pasididžiavimas, o tada jau svarbios naujienos ir fonas dirbant, važiuojant ar poilsiaujant namuose.

Kokia radijo ateitis?

V.R.: Tikiuosi, kad graži. Neturime kur plėstis būdami regioniniu radiju, tačiau ateityje gal radijas ir televizija? Tautos balsas? Nežinia.

J.A.: Atsiradus televizijai buvo imta kalbėti, kad radijas išnyks, tačiau taip neatsitiko. Manau, kad radijas gyvuos, kol nepradėsime telepatiškai bendrauti. Išties, palyginus su televizija ir internetu, radijas universalesnis: gali klausytis dirbant, poilsiaujant, važiuojant. Radijas tobulėja labai greitai. Manau, jog ateityje funkcijų tik daugės

Vid.R.: Tikiu, kad gera. Nacionaliniu netaps, bet savu, artimu, keliančiu pasitikėjimą – liks.

L.R.: Kokį sukursim – tokį  turėsim.

G.J: Turbūt radijas gyvuos visada, nes televiziją jau dabar pamažu keičia interneto platybės, o radijas – visada šalia. Ten, kur žmogui reikia, ir kada reikia.

Patalpinta: Rašiniai