Šviesos ir tamsos sąlytis
Gyvename po saule, tačiau ne visi galime ją matyti. Neregiams pasaulis – tai aklina tamsa, esanti įprasta. Nėra šviesos, nėra spalvų, užtat gausybė garsų, ir kiekvienas prisilietimas kur kas jautresnis. Pabandyk įsivaizduoti. O dabar – pajusti. Sunkiau? Viešint Kaune lengviau tai padaryti pavyks Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rūsiuose įkurtame muziejuje „XXI amžiaus katakombos“, arba kitaip – muziejuje tiek neregiams, tiek matantiesiems.
Istorija
Projektą įgyvendino idėjos autorius skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas Robertas Antinis ir architektas Linas Tuleikis bei jiems talkinę Kauno technologijos universiteto studentai ir jaunimo mainų dalyviai iš Italijos, Graikijos ir Turkijos. Projekto tikslas – suvokti aplinką per klausą, lytėjimą ir uoslę. Gavus bažnyčios hierarchų sutikimą, jos rūsiuose 2005 m. rugsėjo mėnesį buvo atidarytas vienintelis Lietuvoje muziejus, skirtas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Jame esantys eksponatai pagaminti iš įvairių medžiagų: audinių, smėlio, vatos.
Pojūčių muziejus
Įėjus pro pagrindinį bažnyčios įėjimą, pasukite dešinėn – čia durys į bažnyčios požemį. Nusileidus vingiuotais laiptais, lankytojų laukia aklinos tamsos labirintas su aštuoniomis stotelėmis: brasta, landa, sodu, pirmu slenksčiu, riba, antru slenksčiu, fragmentais ir atmintimi. Kiekviena iš jų savita: vienoje einant minkšta danga linksta kojos, kitoje į šonus trankosi kabantys maišai. Instaliacijų įvairovė sukelia skirtingas emocijas. Porą kartų muziejuje lankiusis kaunietė Deimantė prisiminė, jog pirmą kartą eiti nieko nematant buvo sunku: „Regis, išjungtum šviesą savo kambaryje, ir būtų tas pats. Bet čia viskas kitaip: galbūt dėl sakralios bažnyčios atmosferos ir to, jog ši aplinka visiškai nepažįstama, geriau gali suprasti, ką jaučia neregiai, tik kitaip nei mes – kas dieną.“
Suvokti nematant
Šalia esančioje M. Žilinsko dailės galerijoje veikia neregiams ir silpnaregiams skirta paroda „Muziejus neregiui“. Priešingai nei „XXI amžiaus katakombose“ eksponatai tiesiogiai skirti tik regėjimo negalią turintiems žmonėms: kadangi kūrinių forma reljefiška, juos galima liesti pirštais, o prie kiekvieno darbo kabo stiklinė lentelė su aprašymu Brailio raštu. Šiuolaikinio meno parodoje pristatomi lietuvių menininkų darbai, sukurti Roberto Antinio, Arvydo Generausko, Violetos Jasevičiūtės, Gintaro Kamarausko, Virginijaus Kašinsko, Kęstučio Lanausko, Martyno Martišiaus ir kitų.
Tiek „XXI amžiaus katakombų“, tiek „Muziejaus neregiui“ vienas iš tikslų – labiau įtraukti neregius kaip neįgaliųjų grupę į kultūrinį gyvenimą. Tokie projektai svarbūs dėl socialinės atskirties mažinimo. Pažįstant vienas kitą, lengviau atsiranda savęs ir kito žmogaus supratimas.