Rasa Aškinytė: „Visos istorijos jau papasakotos, naujo nebesukursi, tad belieka žaisti romano forma“

Rasa Aškinytė pristatymo metu. Autorės nuotrauka

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatytas Rasos Aškinytės romanas „Lengviausias“. Susitikime su skaitytojais dalyvavo ne tik autorė, bet ir rašytojas, literatūros kritikas ir vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Kęstutis Navakas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Vanda Juknaitė ir žurnalistas Mindaugas Nastaravičius. Knygos autorė nesitikėjo, jog jos knyga taps studentų magistrinių darbų tema, kaip ir nebuvo pagalvojusi, kad jos kūrybą vertins V. Juknaitė. M. Nastaravičius ir Vanda Juknaitė samprotavo, kam turėtų būti skirtas šis susitikimas: skaičiusiems knygą ar ne. Visgi dauguma žurnalisto klausimų bei dalyvių replikų buvo iš knygos turinio, tad neskaičiusiems sudėti visus taškus ant i buvo kiek sunkiau.

V. Juknaitė negailėjo pagyrų R. Aškinytės romanui

V. Juknaitė, paklausta kaip vertintų romaną „Lengviausias “ šiuolaikinės lietuvių prozos kontekste, pripažino, jog romanas – vienas originaliausių, kokį teko skaityti, pridurdama, jog apie šią knygą kalbėti be galo sunku, mat, jai neteko skaityti tokių knygų nei užsienio, nei lietuvių literatūroje: „Romanas – absoliučiai unikalus, į nieką nepanašus, žaidžiantis pagal savo komponavimo taisykles“. V. Juknaitė dalinosi pastebėjimais apie romaną: „Gali skaityti šią knygą ir verstis kūliais. Juokiesi, tačiau paskui supranti, kad verkti reikia dėl to, ką perskaitei. Imi galvoti, ką reiškia šis žaidimas? Tai begalinė gyvenimo baimė, kuri yra paslėpta po šypsena“. Pati romano autorė atviravo, jog norėjo sukurti liūdną romaną apie liūdnus žmonės, tačiau apgailestavo, jog dažnai skaitytojai jo nelaiko tokiu.

Rasa Aškinytė pristatymo metu. Autorės nuotrauka

Grožinėje literatūroje nevengia mokslinio stiliaus

Rasa Aškinytė rašo ne tik grožinės literatūros knygas, bet ir etikos, filosofijos vadovėlius. Rašytojos nuomone, svarbiausia rašant knygą  kūrinio forma: ,,Visos istorijos jau papasakotos, naujo nebesukursi, tad belieka žaisti romano forma“. Autorei teko pripažinti, jog rašant grožinę literatūrą nepavyksta, o ir nenorima atsikratyti mokslinio stiliaus intarpų: „Truputėlis mokslinio stiliaus padeda romanui išsiskirti iš kitų grožinės literatūros kūrinių, tai mokslinis bagažas, kurio paslėpti negaliu“, – sakė rašytoja. R. Aškinytė susitikimo metu atviravo ir pasakojo sulaukianti nemažai kritikos dėl romane vartojamos kalbos, kuri, neva, yra per daug paprasta, tačiau autorė teigė, jog neutrali forma palieka skaitytojui daugiau laisvės interpretacijai. Šiuo metu R. Aškinytė kuria romaną ir yra įsitikinusi, jog ir pastarasis susilauks kritikos, tačiau į kritiką ir piktas replikas numoja ranka, mat, replikos jai nerūpi, o apie literatūrinius laimėjimus sako negalvojanti.

Patalpinta: Rašiniai