2009-aisiais pagal verslo sąlygas Lietuva buvo 26-oje vietoje, 2010-aiaisis šalis pakilo, o šiais metais nusmuko per dvi pozicijas. Ar į tokį kritimą apskritai reikėtų kreipti dėmesį?

Be jokios abejonės, nes Lietuva veikia bendroje ekonominėje erdvėje, rinkoje ir konkuruoja su kitomis šalimis tiek dėl galimybės eksportuoti savo produkciją, tiek dėl investicijų. Jai yra svarbus toks vertinimas ir kokioje pozicijoje ji yra, todėl ir ieško būdų, kaip pakilti aukščiau. Kitaip sakant, kaip sparčiau negu kitos šalys gerinti savo verslo aplinką.

Ar Jūs kreipiate dėmesį į šį tyrimą?

Tai daugiausiai skirta investuotojams, kurie galvoja, į kurią šalį ateiti. Užsienio investuotojams, kurie renkasi, kur investuoti lėšas, tai yra vienas pagrindinių rodiklių.

27-a vieta iš 183-ių jiems atrodo patraukli?

Matote, reikia žiūrėti, kas yra šalia, aukščiau ar žemiau. Kiekviena šalis priklauso tam tikrai grupei šalių ir kaip ji toje grupėje yra, o ne bendrame sąraše. Kokia prasmė jai mus lyginti su kokia nors Zimbabve ar Kongu. Niekas turbūt nesirenka, ar investuoti į Kongą ar į Lietuvą. Žiūri, ar investuoti į Lietuvą, Lenkiją, Vengriją ar Latviją. Svarbu, kur esame šitame kontekste.

Lietuva šiuo kriterijumi patektų į Baltijos šalių regioną?

Kartais į Baltijos šalių, kartais į Vidurio Europos, kartais prijungiama ir Rytų Europai. Priklauso nuo to, kokia investavimo sritis analizuojama.

Komentuodamas šį tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad mūsų šalyje neužtenka verslo sąlygų gerinimo iniciatyvų. Ar sutinkate su tokiu teiginiu?

Iniciatyvų niekada neužteks, visada norisi ir galima geriau. Negali būti idealių sąlygų – visada jas galima pagerinti.

Kaip žmonės, atėję konsultuotis į „Verslią Lietuvą“, žiūri į verslo pradėjimą?

Jeigu jie ateina konsultuotis dėl verslo pradžios, tai jie jau padarę sprendimą, kad reikia verslą pradėti. Tą sprendimą padaro dėl įvairių priežasčių – dalis žmonių atsiduria tokiose sąlygose, kad turi pasijausti išlaikytiniu ir netenka darbo, gyventi iš pašalpų arba imti kažką daryti savo.

Sveikintina, kai jie imasi šių iniciatyvų ir pas mus ateina pasiryžę pradėti verslą, nori išsiaiškinti, kaip tą daryti. Mes apskritai manome, kad mūsų viena iš misijų tuos pradedančius, kurie mažai arba kartais nieko nežino, mokyti, kas yra tas verslas, kaip jį daryti. Jie todėl ir bijo, jog jaučiasi nesaugūs, neužtikrinti, o ta pradžia – nėra lengvas dalykas. Jeigu jis žino daugiau – užtenka tiesiog nukreipti, jeigu nežino nieko – vos ne už rankos palaikyti. Išaiškinti visus žingsnius, ką vieną po kitą turi daryti, kur eiti, ką parašyti, ką užpildyti, kur nunešti, kam paskambinti…

Tai, kad jie jaustųsi saugesni, visada žinotų, kai kažkas neaišku, kad yra kur nueiti, su kuo pasikalbėti, kur pasiaiškinti, gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Tai priduoda jiems pasiryžimo ir tikrumo savo jėgomis.

Kokius patarimus, atėjusiam konsultuotis, duodate?

Šiaip jau tai būdinga visiems: pradedant nuo moksleivių, studentų ir apskritai žmogui – kuo mažiau žino, jam atrodo, kad jis daugiau žino. Yra toks požiūris, kad nereikia jokių konsultacijų, jokio mokslo, žinių, aš viską moku ir žinau. Ypatingai tada, jeigu tikrai nieko nežinai. Ir tikėtis, kad tas pradedantis verslininkas dar suras lėšų ir skirs jų savo žinioms papildyti, yra nerealu.

Todėl ir yra pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelio projektas, kai verslininkas, įkūręs, įregistravęs registrų centre įmonę, gauna teisę 12 mėn. naudotis konsultacijoms. Jis gali gauti 50 valandų individualių konsultacijų, tai yra tikrai nemažai.

Kiek žmonių tuo pasinaudoja?

Skaičiai yra nemaži, šiai dienai yra pasinaudoję apie 300, o ketinančių naudotis – 1500.

Prieš kurį laiką ūkio ministras Rimantas Žylius teigė, jog vis daugiau jaunimo nori tapti verslininkais ir jie matys draugiškesnę verslui aplinką. Tuo metu tyrimas rodo, kad nėra viskas gerai… Ar iš tikrųjų tas jaunimas matys draugiškesnę verslui aplinką?

Kai mes sakome „jaunimas“ ir „verslo pradžia“, tai siejame labai dideles viltis su išsilavinusiu jaunimu. Ypatingai su tuo, kuris yra pasiruošęs kurti verslą, kuriant didesnę pridedamąją vertę ir būtent tokiam jaunimui iš karto po naujųjų pradedamas projektas. Jis pritaikytas intelektualesniam verslui, kuriuo užsiima jaunimas.

Lietuvoje turbūt daugiausia bus IT verslas, kur jie galės gauti nemokamai tam tikras konsultacijas, kurios ne tik kaip verslo paslaugų krepšelyje yra, bet ir technologines konsultacijas iš ekspertų, taip pat galės gauti tam tikram laikui įrengtą darbo vietą ir nemokamai ja naudotis, tai taip pat kaip ir parama jaunam verslui.

Ko turi imtis pati valdžia, kad verslo sąlygos gerėtų?

Verslas labai tikisi ir laukia sunkaus-vidutinio verslo įstatymo papildymo dėl mikroįmonės atsiradimo, tai trunka pakankamai ilgai ir neaišku, kada tai atsiras. Vienas iš tų dabar didžiausių lūkesčių, susijusių su verslo pradžia.

Kitas dalykas – kredito, finansavimo šaltinių prieinamumas. Jeigu stambiam tai yra įmanoma, tai smulkiam verslui, ypatingai pradedančiajam, yra ypatingai sunku – bankai su jais nesikalba, nes savo istorijos jie dar neturi, įrodyti, kad dirba sėkmingai – negali, nes jis ką tik susikūrė, užstatyti kol kas neturi ko, nelabai kas nori garantuoti. Vien tik iš savų lėšų pradėti nelabai realu, reikia kažkur rasti finansavimo šaltinius ir tai yra problematiška.

Dar viena problema, kurią pradedantis verslas kelia – nuo pirmos įmonės įkūrimo dienos pradeda skaičiuotis visi mokesčiai, o verslui įsibėgėti vis tiek reikia kažkokio laiko ir todėl būtų vienas iš didžiausių palengvinimų verslui – atidėjimas tų mokesčių, neskaičiavimas pirmaisiais metais, na, nors pirmą pusmetį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet Vyriausybę ragino paeksperimentuoti ir smulkioms įmonėms leisti pradėti pirmus metus veikti nerenkant mokesčių.

Taip, bet kiek žinau, tokios pataisos įstatymo niekur nėra net įregistruota ir jokio tokio pasiūlymo nėra pateikta.

Kodėl niekas neteikia?

Matyt, nelabai tikisi, kad būtų priimta. Šiuo metu mokesčiai didinami, o ne mažinami.

Bet verslo pradėjimui tai duotų daug naudos?

Tikrai taip. Galų gale, pats žmogus, spręsdamas klausimą, ar jam ryžtis pradėti verslą, kurti įmonę, ar ne, žinodamas, kad pirmą pusmetį jam niekas ant galvos nelips ir jis niekam netaps skolingu, nes mokesčių jam neskaičiuos, jaustųsi kitaip, ryžtingiau tą žingsnį žengtų.

Kokios būtų Jūsų prognozės artėjantiems metams?

Tai labai priklauso nuo ekonominių situacijų. Verslo pradžia yra susieta su viskuo, kas vyksta aplinkui. Priklauso, kokia bus situacija – bus ūkio nuosmukis, nebus, jeigu bus – koks jis bus. Sąlygos, manau, gerės ir toliau esu įsitikinusi, kad 2012 metais bus priimtas ir įsigalios mikroįmonės įstatymas. Potencialūs verslininkai laukia, kada tai bus ir nedaro to lemtingo žingsnio.

Labai abejočiau, ar pagerės kitos sąlygos mokesčių politikoje, atsiras lengvata, kuri atleistų kuriam laikui nuo mokesčių, nes nelabai tinkamos ekonominės sąlygos. Kažkada ateityje – galbūt.