Zygmuntas Baumanas: „Normalus gyvenimas reiškia apsipirkinėjimą“
Rugsėjo 30-tą dieną Vilniuje, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, gausiai susirinkusių klausytojų laukė Zygmunto Baumano paskaita „Mes patys kaip vartojimo objektai“ (“Selves as Objects of Consumption”). Šį pasaulinio garso profesorių apsilankyti Lietuvoje pakvietė Europos Parlamento narys prof. Leonidas Donskis, kuris prisipažino, kad šio vizito siekė net penkerius metus.
Z. Baumanas kalbėjo apie tai, kad įvairios mūsų gyvenimo sritys tapo priklausomos nuo vartojimo. Jis išskyrė tris sferas: žmonių santykius, tapatinimąsi ir asmeninius malonumus. Kalbėdamas apie žmogaus santykius profesorius pateikė pavyzdį, iliustruojantį sumenkusį žmonių bendravimą. Prieš 30 metų 60% amerikiečių šeimų susirinkdavo prie bendro stalo vakarienei, po 30 metų tokių šeimų buvo tik 20%. Pasak jo, žmonės bando savo neskirtą laiką kompensuoti dovanomis, kurios yra lig moraliniai nuskausminamieji. Kalėdas Baumanas vadina didele komercine proga. Taip pat jis aptarė tapatinimosi problemą, mūsų norą būti kažkuo kitu. Tam yra tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ar „Twitter“. Taip pat vartojimo rinka gali pasiūlyti kitokią išvaizdą, reklamos žada pakeisti mūsų gyvenimą. Galiausiai sociologas nagrinėjo situaciją, kai „reklamos kalba apie tavo pareigą sau pasirūpinti savo paties laimingu gyvenimu“.
Be šių sričių, Baumanas taip pat išskyrė dvi aukas, kurios nebuvo sąmoningų sprendimų padarinys. Tai mūsų santykiai su gyvenimo partneriais ir planetos išsaugojimas. Partnerystę jis lygino su apsipirkinėjimu. Nusipirktas daiktas kaip ir naujas partneris gali nepatenkinti tavo lūkesčių ir tu tiesiog įsigysi kitą. Tokie santykiai yra grynieji santykiai, kuriuos užmegzdami tikimės pasitenkinimo. Profesorius pastebi, kad santykiams užmegzti reikia dviejų žmonių, o juos išardyti visiškai pakanka ir vieno. Taip atsiranda vidinė įtampa, kurią nuslopinti mes bandome skubėdami į bažnyčią tuoktis. Paskutinis klausimas šioje paskaitoje buvo mūsų planetos išsaugojimas. Zygmuntas Baumanas prisipažino, kad į tai žvelgia pesimistiškai. Jo nuomone „mes beveik priėjome savo planetos galimybių ribą“. Profesorius skeptiškai žiūri į bandymus spręsti šią problemą: „Dažniausiai tik kokių nors kovos su klimato kaita kampanijų dalyviai atvažiuoja į konferencijas savo asmeniniais automobiliais ir taip tik prisideda prie problemos, užuot ją sprendę“. Sociologas prisipažino, kad iškeltų problemų sprendimo būdų jis ir pats nežino: „Šias gigantiškų mastų problemas turėsite išspręsti per savo gyvenimą“.
