Glumina ir įžeidinėjimai, ir abejingumas

Ekonomikos magistro studentė, atvykusi į Vilnių iš Vidurinės Azijos, sutiko papasakoti apie nemalonius atsitikimus, kai jai teko susidurti su Lietuvos gyventojų netolerantišku elgesiu. Tačiau ji paprašė neminėti vardo ir gimtosios šalies pavadinimo, nes jai nemalonu šiuos atvejus net prisiminti.

Vienas nemaloniausių incidentų nutiko viešajame transporte. Prie merginos prisiartinęs maždaug trisdešimties metų, galbūt šiek tiek įkaušęs vyriškis į veidą ėmė rusiškai šaukti daugiausia necenzūrinius žodžius, kuriais koneveikė azijiečius, neva atimančius iš lietuvių darbo vietas, ir liepė grįžti namo. Mergina apsimetė, kad jo nesupranta. Ne mažiau skaudus dalykas – aplinkinių abejingumas. Studentė teigia, kad jos šalyje žmonės neapsimestų, kad nieko nemato ir negirdi, o sutramdytų išsišokėlį.

Kitą žeidžiantį atvejį ji taip pat patyrė troleibuse. Kai mergina atsistojo užleisti vietos pagyvenusiai moteriai, ji tik paniekinamai nužvelgė merginą ir nuėjo į troleibuso salono galą. Mergina suprato, kad moteris jau geriau stovės, negu sėsis į kitos rasės merginos vietą.

Mergina pasakoja, kad dažnai susilaukia daug dėmesio ir iš vaikų. Bet jų reakcija nebūna tokia nemaloni. Vaikai nori ją paliesti, įsitikinti, ar ji tikra, klausia tėvų, kodėl ji atrodo kitaip nei jie. Kodėl taip elgiasi vaikai suprasti galima lengviau.

Nepaisant išgyvenimų, mergina grįžo į Lietuvą magistro studijoms. Ji džiaugiasi, kad dauguma lietuvių geri, draugiški žmonės, o netolerancijos atvejų gali pasitaikyti bet kurioje šalyje, netgi jos tėvynėje.

Nacionalistai kabinėjasi be pagrindo

Mergina, bendraudama kartu su kitais užsienio studentais, išgirsta ir jų istorijas. Nemažai studentų iš Afrikos vakarais niekur neišeina, nes žino, kad gali turėti problemų. O pavasarį prie ramiai autobuso stotelėje sėdėjusio libaniečio prisiartinusi gauja pradėjo užgaulioti žodžiais, po to sudaužė butelį prie jo kojų. Išsigandęs vaikinas iš pradžių lėtai pasitraukė nuo agresyviai nusiteikusių vyrų, bet šie pradėjo vytis ir jam teko bėgti. Jei vaikinas nebūtų buvęs vienas geriausių savo mokyklos sportininkų Libane, kažin ar viskas būtų pasibaigę laimingai. Beje, stotelėje buvo daug žmonių, kurie buvo abejingi tam, kas vyko. Jaunuolis negalėjo suprasti, kodėl tokie dalykai dedasi Lietuvoje. Jo šalis Lietuvai moka didelius pinigus už mokslus, tad, jo nuomone, Lietuvos gyventojai turėtų būti dėkingesni ir tolerantiškesni.

Nors gali atrodyti, kad dažniausiai netolerancijos susilaukia studentai, kurie labiausiai nuo Lietuvos gyventojų skiriasi išvaizda, tačiau ją patiria ir visiškai niekuo nesiskiriantys užsieniečiai. Studentė iš Vidurinės Azijos pasakoja, kaip buvo apšaukta jos pažįstama iš Lenkijos. Kai šviesių plaukų, kaip tikra lietuvaitė atrodanti mergina, autobuse persimetė keliais žodžiais su draugais lietuviais, prie jų priėjo vyras ir garsiai suriko: „Lietuva – lietuviams!“. Studentai liko be žado.

Užsienio studentų mentorė Vilija Jankauskaitė pasakojo mačiusi, kaip viename ERASMUS studentų vakarėlyje „Tarantino“ klube neblaivus lietuvis priėjo prie studento iš Belgijos ir jam trenkė. Belgas nepuolė muštis, o tiesiog apstulbęs kartojo: „Kodėl?“. Lietuvis paaiškino, kad jis negali pakęsti, kai svetimšaliai „kabina“ lietuvaites.

Diskriminacija net migracijos tarnyboje

Su netolerancija užsienio studentai kartais gali susidurti ne tik gatvėje ar troleibuse. Studentų iš užsienio mentorė Justė Molytė papasakojo istoriją, nutikusią Migracijos valdyboje. Mentorė su savo globojamu studentu iš Pietų Korėjos nuvyko susitvarkyti vizos. Iš pradžių atvykėliai buvo maloniai pasitikti, jiems buvo parodyta, kokį bilietėlį išsimušti, kur laukti. Laukdami ilgoje eilėje jie girdėjo, kad darbuotojos puikiai kalba anglų, rusų kalbomis. Bet kai atėjo jų eilė ir korėjietis priėjęs su reikiamais dokumentais paaiškino, ko jam reikia, iškilo šiokių tokių nesklandumų. „Darbuotoja, prieš penkias minutes  puikiai kalbėjusi angliškai, staiga garsiai, kad girdėtų visi esantys žmonės, pareiškė, jog nieko nesupranta“, – pasakoja Justė. Jai priėjus pasiteirauti, kuo galėtų padėti, darbuotoja pasakė, kad trūksta begalės dokumentų, kurių sąrašas buvo pateiktas lietuvių kalba, taip buvo pasišaipyta iš nedidelės studento stipendijos.

Kai po poros savaičių studentas iš Korėjos sugrįžo į Migracijos departamentą, darbuotoja, aną dieną nekalbėjusi anglų kalba, ja jau kalbėjo, o susirinkti pateiktų dokumentų neprireikė. „Aš tikrai negaliu pasakyti, kodėl taip įvyko, tačiau Migracijos valdyba nepasirodė puikiai. Ši tarnyba kiekvieną dieną priima daug užsieniečių, tad čia neturėtų būti diskriminacijos ar bet kokio priešiško elgesio, kokį mes pajutome tą dieną“,- įsitikinusi studento mentorė Justė. Nors korėjietis pyko vieną dieną, tačiau jo mentorė taip paprastai įvykio pamiršti negali.
 
Tolerantiškesni patys gyvenę užsienyje

Jei užsienio studentai susiduria su sunkiais diskriminacijos atvejais, jie turėtų kreiptis į policiją. Apie visus netolerancijos atvejus ir problemas į Vilniaus universitetą studijuoti atvykę užsieniečiai gali papasakoti ir pasiskųsti savo fakulteto atstovybei, mentoriui, taip pat jie gali kreiptis į Tarptautinių programų ir ryšių skyrių Centriniuose VU rūmuose.

Čia dirbanti vyriausioji specialistė Ingrida Kelpšaitė prieš metus atliko į Lietuvą atvykusių studentų apklausą, kuri padėjo suprasti, kaip jiems sekasi prisitaikyti naujoje šalyje. Tyrimas parodė, kad kuo iš toliau atvyksta studentas, kuo kultūros skirtingesnės, tuo jam sunkiau adaptuotis. Paprastai studentams nėra sudėtinga įsilieti į Universiteto gyvenimą, nes jo bendruomenė yra tolerantiškesnė, atviresnė. Žymiai sunkiau prisitaikyti prie miesto socialinio ir kultūrinio gyvenimo.

Apklausa parodė, kad dažniausia – komunikacijos problema. Studentai, susipainioję viešojo transporto sistemoje, sunkiai sulaukia pagalbos, nes užsienio kalba nesusišneka, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis. Transporte užsieniečiai pajunta perdėtą dėmesį sau. Merginos iš Vidurinės Azijos užsiminė manančios, kad į panką žalia skiautere žmonės taip nesistebeilija kaip į jas. Studentas iš Afrikos diskomfortiškai pasijuto pastebėjęs, kad autobuse žmonės aplink jį stovi didesniu atstumu nei nuo kitų. Iš Pakistano atvykęs vaikinas nusiskuto barzdą, nusprendęs, kad viešajame transporte žmonių žvilgsniai dėl to į jį krypsta dažniau nei į kitus keleivius. Užsieniečiais pasinaudoti nesigėdija taksistai, turintys atskirą tarifą svetimšaliams arba į reikiamą vietą juos vežantys ratais ir aplinkkeliais.

„Dažnai prisitaikymas priklauso ir nuo paties studento: kiek prieš atvykdamas į Lietuvą pasidomėjo apie šalį, kiek laiko tęsis studijos. Atvykstantieji ilgesniam laikotarpiui prisitaikyti stengiasi labiau“, – pastebi Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus darbuotoja I. Kelpšaitė.

Kaip visuomenei padėti tapti tolerantiškesne, pasakyti nėra paprasta. „Akivaizdu viena: tie Lietuvos gyventojai, kurie yra matę daug pasaulio, daug keliavę ir patiems svečioj šalyje teko pabūti svetimšaliais – daug tolerantiškesni“, – sako I. Kelpšaitė.

Susiję