Žiniasklaida aukština diskriminacinius stereotipus

Baigusi prestižinius JAV George Washington universitetą, Sarah Lawrence koledžą, šiuo metu tęsianti filosofijos doktorantūros studijas Indianos universitete, Christine Lietuvą tolerancijos tyrimams sakosi pasirinkusi, nes Baltijos valstybės su atsikuriančia švietimo sistema buvo naujas ir įdomus tyrimų objektas. Paskui prie šios priežasties prisidėjo dar viena: meilė buvusiam kauniečiui, dabar Niujorko bankininkui Rokui Beresniovui. „Kaune pasilikau ir dėl vyro sesers vaikų. Man rūpėjo jų ateitis Lietuvoje. Norėjau, kad jie būtų atviri demokratijai ir tolerancijai“ – sakė Christine.

Lietuvoje praleidusi daugiau laiko, Christine priėjo prie išvados, kad rasės, etniškumo, religijos, kalbos, seksualinės orientacijos skirtumai Lietuvoje nėra gerbiami. „Ši problema Lietuvoje labai didžiulė“, – mano Ch. Beresniova. Pavyzdžiui, mokykloje lietuviams skaudi holokausto tema moksleiviams nėra gerai išaiškinama. „Tai veda prie pavojingos, masinės dezinformacijos“, – mano amerikietė. Ji prisimena, kaip šią vasarą „Hanza Kaunas“ mugėje pastebėjo, kad papuošalų prekeiviai pardavinėja pakabučius su svastikos ženklu, kuri senovės Lietuvoje naudota kaip saulės ir ugnies simbolis. „Tačiau atsisakymas suvokti, kaip šio ženklo reikšmė šalyje, kurioje buvo vykdomas holokaustas, pasikeitė per tūkstantmetį, tolygus netolerantiškumui žydų tautybės žmonėms“, – mano Ch. Beresniova.

Ekspertė taip pat pastebėjo, kad diskriminacinius stereotipus Lietuvos žiniasklaida net aukština. Ch. Beresniovai teko girdėti apie diskriminacijos ekspertų kursus, kuriuose pavyzdžiais tapdavo Lietuvos žiniasklaidoje pasirodantys diskriminaciniams priskirtini pranešimai. „Tai negerina Lietuvos įvaizdžio. Tokiu būdu auditorija nukreipiama nuo tikrų problemų, kritiško mąstymo. Tačiau negalima kaltinti vien žiniasklaidos, nes diskriminacijos skatinimo komponentų Lietuvoje yra daug daugiau“, – pastebi Ch.Beresniova.

Tolerantiškiausi Europoje?

Diskriminacijos priežastis studijavusi Ch. Beresniova konstatuoja, kad lig šiol neatsakyta į klausimą, dėl kokių priežasčių žmonės linkę diskriminuoti kitus. „Imperijos save laikydavo pranašesnės kultūros nešėjais ir prisiskirdavo teisę užimti kitas teritorijas neva dėl vieno tikslo – kad padarytų jas geresnes. O „žemiškesnės“ diskriminacijos priežastys – pinigų, darbo ir politinės galios trūkumas. Pavyzdžiui, imigrantai regimi kaip konkurentai, atimantys darbą – pagrindinį pajamų šaltinį, tačiau reikia suprasti, kad skirtumų toleravimas nereiškia, kad kažką prarandi“, – mano diskriminacijos ekspertė.

Per paskutinįjį dešimtmetį visos trys Baltijos valstybės buvo netolerantiškos toms pačioms žmonių grupėms – imigrantams, gėjams, rusams, žydams, romams. Tačiau patys lietuviai to nelinkę pripažinti. „Paskutiniojo tyrimo „Europe Barometer“ rezultatai mane labai nustebino. Lietuvių suvokimu, iš visų Europos šalių diskriminacija mažiausiai paplitusi būtent Lietuvoje“, – sako Ch. Beresniova.

Ar tampame tolerantiškesni

Christine pastebėjimu, Lietuvoje tolerantiškesnė jaunesnioji karta. „Lietuvoje atsirado garsiau netolerantiškai kalbančių asmenų grupių, pavyzdžiui, kai kurių konservatyvių politikų ar akademikų. Tačiau yra ir grupių, kurios pradėjo viešai demonstruoti demokratiškesnį požiūrį, pavyzdžiui, žmonės, gyvenę Europoje ar JAV ir grįžę atgal į Lietuvą jau pasikeitę, pamatę tų šalių pilietines demokratijas“, – pastebi Ch. Beresniova.

Christine įsitikinusi, kad diskriminacija – visuomeninė liga, kurią gydyti turėtų visi. O itin reikšmingas vaidmuo čia tenka švietimo įstaigoms, todėl jauna mokslininkė nutarė metus praleisti dirbdama su vaikais Lietuvos mokyklose. „Ar lietuviai tampa tolerantiškesni? Paklauskite to paties manęs po metų“, – pasiūlė pašnekovė.

Susiję