Bažnyčia – meilės ar diskriminacijos šaltinis?

Karikatūros vertimas: „Mano bažnyčia gydo homoseksualumą“, - teigia moteris. Homoseksualų dilema: „O neišprusimą?“ CartoonStock.com karikatūra.

Vieniems jie – be nuodėmės, kitiems – dviveidžiai, menkinantys moterų ir homoseksualų teises, o laisvalaikiu tvirkinantys mažamečius. Taip šiandien atsiliepiama apie katalikų bažnyčią ir jos dvasininkus. Kuris požiūris teisingesnis ir kiek diskriminacijos slepiasi po Biblija, klausiame Vilniaus arkikatedros bazilikos kunigo Sauliaus Bužausko.

Kodėl bažnyčia diskriminuoja homoseksualus?

Bažnyčia tokio žmogaus niekada nediskriminuoja, tačiau kiekvienas turime tinkamai rinktis savo veiksmus, nes jie gali būti nuodėmingi. Toks gyvenimo būdas yra nukreiptas prieš žmogaus prigimtį – neveda į vaisingumą, darną, harmoniją. Jo praktikavimas yra iš esmės ydingas. Galima niekinti, peikti, kritikuoti žmogaus ydą, moralinį trūkumą, bet niekada nemenkinti jo paties kaip asmens. Dievas niekada nesmerkia šių žmonių – yra specialios pagalbos grupės asmenims su lytiškumo, tapatumo sutrikimais.

Medikų teigimu, homoseksualumas nėra liga. Kam tuomet reikia šiuos žmones gydyti?

Medikai tiria fizinį lygmenį, bet juk žmogus yra ne tik fizinė tikrovė. Tyrimų rezultatai, išbraukus psichologines ir dvasines galias, nebus teisingi. Bažnyčia remiasi nekintančiais dalykais – jos tikslas yra kalbėti ne tai, kas yra populiaru, bet tiesą. Tokiu požiūriu vadovaujasi ir kitos religijos. Parodykite, kur netinkamas ir palaidas elgesys yra priimtinas? Ten, kur yra rūpinamasi žmogaus orumu, savigarba, visada būna tam tikros ribos, kurių žmogus neturi peržengti.

Devynios pasaulio valstybės ir keletas JAV valstijų įteisino homoseksualių asmenų santuokas, vis dažniau prabylama apie tkių porų norą įsivaikinti. Vaikų globos namai ar du tėveliai, dvi mamytės – kas geriau?

Yra pasaulyje visko – nedarnių katalikiškų šeimų ir homoseksualių santykių. Vyro ir moters darni šeima yra siekiamybė. Išradimas, kad turi egzistuoti vienos lyties asmenų šeima, yra pastarųjų dešimtmečių, bet tokia sąjunga neduoda pilno tapatybės išsivystimo. Žinoma, šeimos, kur tėvų identitetas sutrikęs, vyrauja alkoholizmas, narkomanija, neištikimybė, smurtas, yra tragedija. Bet kalbėkime ne apie tai, kaip vieną blogį pakeisi kitu, o kaip atstatyti tikrus, prigimtinius ryšius. Vaikas, kurį augina homoseksualų šeimos, neturės gero įvaizdžio. Nepaisant visų materialinių vertybių, kurias gali suteikti homoseksualų šeima, jis neužaugs pilnavertis dvasiškai, psichologiškai. Homoseksualų santuokos diskriminuoja normalias šeimas, o bažnyčia jas gina. Su visa pagarba šiems žmonėms, vis dėlto patarčiau neiti į tokį ryšį, nesiekti tokių santykių įteisinimo, įsivaikinimo.

Kodėl bažnyčia taip smerkia abortus?

Abortas yra žmogaus žudymas ir didžiulė žala moteriai, vyrui, šeimai, santykiams, kūnui bei dvasiniam gyvenimui. Būdamas kunigu, galiu pasakyti, kad po daugybės metų moteriai išlieka skausmas. Tai atsiliepia visai šeimai ir šių dalykų bažnyčia nepateisina.

Ar tokiais atvejais, kai pastoja keturiolikmetė iš asocialios šeimos, kuri ne tik nesugebėtų, bet net neketina auginti vaiko, jį tiesiog paliktų konteineryje, arba jei medikai nustato, kad vaikas gims nesveikas, bažnyčia vies tiek smerktų abortą?

Kas geriau: kad ta keturiolikmetė visą gyvenimą kankintųsi, liktų nevaisinga, jaustų kaltės ar poabortinį sindromą, ar vis dėlto pagimdytų tą vaiką ir padėtų prie „Gyvybės langelio“? Taip pat žinau daugybę atvejų, kai medikai atlikdavo įvairius tyrimus ir teigdavo, kad vaikas gims neišsivystęs, bet gimdavo sveikas. Kūdikis atlieka misiją – nesvarbu, kiek valandų jis gyvens, bet jis turi gimti.

Kodėl, Jūsų manymu, Lietuvoje 84 procentai žmonių palaiko abortus?

Tai yra egoizmo kultūra – žmonės galvoja tik apie savo teises ir gerbūvį.

Pedofilų skandalai krečia pasaulio katalikų bažnyčią. Kodėl tokie dalykai vyksta tarp, atrodytų, švenčiausių žmonių?

Ir tarp bažnyčioje esančių žmonių pasitaiko nuodėmingų – visi tokie esame. Tai didžiulis skausmas, bet ne tik bažnyčia susiduria su šiomis problemomis. Mes esame labiau matoma įstaiga, bet šeimose tokių atvejų yra kur kas daugiau. Žmonių lūkesčiai bažnyčios atstovams yra dideli – turime būti be menkiausios dėmės, todėl, žinoma, labai skaudu, kai ten, kur tikimasi saugumo, paramos, užtarimo vyksta piktnaudžiavimai. Tai nėra struktūros ar bendruomenės problema – tai atskirų žmonių sutrikimai. Bažnyčios viršenybė imasi priemonių tokiems dalykams spręsti.

Buvo atvejų, kai bažnyčios viršenybė bandė pedofilijos skandalus nuslėpti. Manote, kad visuomenės neturėtų pasiekti tokia informacija?

Viešinimas ne visada yra geriausias tokios problemos sprendimas. Tokiu atveju tai yra nepagarba to žmogaus atžvilgiu – visi jį „nurašo“ ir niekina. Mūsų visuomenė nėra pakankamai brandi, kad atskirtų žmogų nuo jo veiksmų – paprastai niekinamas žmogus.

Toks bažnyčios požiūris nėra ir negalėtų būtų toleruojamas mūsų visuomenėje. Jums jis atrodo teisingas?

Viešinti tokį įvykį ir visiems laikams jam prikabinti „pedofilo“ etiketę yra jo diskriminavimas. Lengva nuteisti ir paversti nusikaltėliu. Reikia diskretiškai ir subtiliai pranešti vyresnybei ir sugebėti visuomenei pranešti šią žinią taip, kad žmogus nebūtų pasmerktas.

KOMENTARAI:

Aušra Marija Pavilionienė, Seimo narė:

Bažnyčios požiūris į moteris ir lytines mažumas pažeidžia šių socialinių grupių teises. Bažnyčia deklaruoja meilę žmogui, o šioje srityje, deja, tos meilės nėra – lieka veidmainystė.

Edgaras Baumila, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto trečio kurso studentas:

Bažnyčios atstovai teigia, jog abortas – aukščiausia egoizmo viršūnė. Ką turi bendra egoizmas su asmenine laisve moteriai spręsti, ką daryti su savo kūnu? Ji pati turi teisę priimti sprednimą, prieš tai įvertinusi galimas tiek fiziologines, tiek psichologines pasekmes. Jei kas čia egoistas, tai tik bažnyčia, nepalaikydama moterų teisės pačioms pasirinkti.

Zenonas Norkus, socialinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius:

Nepavadinčiau bažnyčios požiūrio diskriminacija. Juk niekas neverčia žmonių ten lankytis. Jei esi katalikas – pripažinsi savo nuodėmes ir bažnyčia tave priims, nes tokios šios bendruomenės taisyklės. Jei nesi katalikas, nesvarbu, ką apie tave galvoja krikščionys – gyveni taip, kaip nori.

Patalpinta: Rašiniai