Birželio 3−5 dienomis netoli Los Andželo vyko The Wall Street Journal organizuojama kasmetinė konferencija „D: All things Digital“, kurioje dalyvavo tokios svarbios šių interneto ir verslo figūros kaip Steve‘as Jobsas (Apple Inc.) ar Markas Zuckerbergas (Facebook). Konferencijos rengėjai į surengtą diskusiją apie žiniasklaidos verslo ateitį pakvietė Richardą Rosenblattą, vieną iš turinio kūrimo kompanijos Demand Media vadovų, tuo atkreipdami dėmesį į tokio pobūdžio įmonių galimybes.

Jų siūlomas verslo modelis atrodo gana paprastas. Kompanija vienija daugiau nei 7000 laisvai samdomų darbuotojų, kurių sukuriamą turinys vėliau yra parduodamas didžiosioms interneto svetainėms. Tačiau temas, kuriomis rašyti, diktuoja patys vartotojai.
„Mes kuriame turinį, kurio nori žmonės. Sutarkime, kad mes nesame žurnalistai. Vieninteliai, kurie mus taip vadina, yra patys žurnalistai“, − diskusijoje kalbėjo R. Rosenblattas. Savo kompanijos politiką jis pavadino paslaugų žurnalistika. Į repliką, jog kompanija samdo daug buvusių ir esamų žurnalistų, R. Rosenblattas atsakė, jog jų darbuotojai gali būti žurnalistai, tačiau kompanijai jie pirmiausia yra turinio kūrėjai.
„Manau, jog žurnalistika yra svarbi, tačiau pagrindinė problema yra informacijos apmokėjimas. Mes galime parduoti publikacijas, tarkime, USA Today, iš kurių jie uždirbs pinigus ir galės juos skirti savo straipsnių kūrimui. Mes neišgelbėsime žurnalistikos, tačiau galime jai padėti“, − sakė R. Rosenblattas.

Siekdama patenkinti vartotojų poreikį ir iš to uždirbti, Demand Media sukūrė pelną nešančią sistemą. Visų pirma pasitelkiamas algoritmas, kurį sudaro trys dėmenys: paieška internete (analizuojama daugiau nei 100 skirtingų šaltinių, kurie kartu pateikia daugiau nei du milijardus rezultatų per dieną), reklamos rinka (pateikiama santrauka žodžių, kuriuos vartotojai suveda atlikę pirminę paiešką, ir nustatoma, kiek pajamų jie atneša) ir konkurencija (ieškoma jau paskelbtų publikacijų, atsižvelgiant į raktinių publikacijos žodžių populiarumą). Vėliau sistema iš gautų duomenų formuoja temą − ši būna abstrakti. Suteikti jai kontūrus − pirmojo redaktoriaus darbas, antrasis redaktorius ją galutinai sukonkretina. Galima tema talpinama į Demand Media tinklapį, ją pasirenka vienas iš laisvai samdomų kompanijos darbuotojų ir parengia publikaciją. Siekiant išvengti plagijavimo, ji patikrinama duomenų bazėje. Po šios procedūros dar vienas redaktorius patikrina publikacijoje minimus faktus ir tuomet straipsnis yra laikomas tinkamu skelbti internete.

Šalia straipsnio visąlaik būna tam tikros reklamos. Kai skaitytojas ant jos spusteli, reklamos užsakovas moka tam tikrą mokestį, iš kurio dalį gauna Demand Media.
Kad tai veiksminga, įrodo skaičiai. Demand Media vertė jau siekia milijardą JAV dolerių, o metinės pajamos skaičiuojamos daugiau nei 200 mln. JAV dolerių.

Vis dėlto, kompanija sulaukia ir kritikos, daugiausia dėl mažo atlyginimo − kūrėjas už 500 žodžių straipsnį gauna 15 JAV dolerių. Pasigirdus kalboms, jog Demand Media planuoja siūlyti savo produkciją ir žurnalams, Foliomag.com apžvalgininkas Tony Silberis palygino šį atlygį su tradicinėje spaudoje vyraujančiomis kainomis. Pasak jo, daugumoje JAV žurnalų pastaruosius dvidešimt metų įprasta kaina buvo 1 doleris už žodį. Didžiausią auditoriją turinčiuose žurnaluose žodis gali būti įkainotas iki 4 dolerių. Laikraščiai moka daug mažiau, tačiau vis tiek kelis kart daugiau nei Demand Media − už 1500 žodžių straipsnį mokama apie 250 dolerių. Baigdamas savo publikaciją T. Silberis sako besitikintis, jog taip turinį nuvertinančios kompanijos pasitrauks iš verslo ir teigia, kad tokiais įkainiais „jie žemina profesionalaus turinio kūrėjus“.

Turinio kūrimo paslaugas siūlančių kompanijų yra ir daugiau. Vienos populiariausių yra Howcast Media, AOL ir Associated Content. Pastarąją už neatskleistą pinigų sumą šių metų gegužę įsigijo interneto milžinė Yahoo.

Parengta pagal wired.com, wsj.com, allthingsd.com ir foliomag.com informaciją.

Susiję