„Iš vaikystės laiko negalima išeiti. Mes gyvename plokštumoje: vakar, šiandien, rytoj. Nebelieka gyvenimo pjūvio. Tu užmiršti jį, jis užsikloja gyvenimo sluoksniais. Praeities vaizdai atrodo nereikšmingi. Dar nesu skaitęs savo knygos, visai kas kita, kai skaitai tai, kas yra parašyta. Vaikystė niekada nesibaigia. Pats įdomiausias dalykas, kai suaugę pamato viską vaiko akimis. Ši knyga tęsiasi iki meilės. Prasideda meilė, baigiasi knyga“,- kalbėjo Marcelijus Martinaitis.

Literatūros kritikė Jūratė Sprindytė pristatė M. Martinaičio ankstesnę kūrybą. Šioje knygoje jai didžiausią įspūdį paliko tai, kad autoriaus ego yra užmaskuotas. Daugelis čia atras kiekvienam tapačių dalykų iš gyvenimo ir savo patirties.

„Archajikų modernybė yra du atraminiai žodžiai, kurie galėtų padėti atrakinti ir šią knygą. Joje įspūdinga yra tai, kad vienas žmogus savo biografijoje aprašo, kaip pasikeitė kelios civilizacijos. Visada cituoju įspūdingą detalę, kaip knygos herojus pradinėse klasėse dar rašė anglimi ant skiaučių, o dabar naujausios knygos jau yra parašytos kompiuteriu“, – kalbėjo J. Sprindytė.

Kritikė sakė, kad labai svarbu yra tai, jog M. Martinaičio biografijoje yra išsaugotos etnografinės vertybės. Kalbėtojas nesusitapatina su herojumi. Atmintis visada perkuria atsiminimus ir pasakojas puikiai suvokia, kad tai, ką jis kalba yra sukonstruota tikrovė. Šioje knygoje yra daug apibendrinimų, daug analitikos. Ją galima skaityti kaip biografinį tekstą, kaip karo epochos ir tikrovės atspindėjimą ir kaip žmogaus pasakojimą, kuris reaguoja į visa tai. Yra santykis, yra distancija, yra žiūrėjimas iš šono, tolo, iš aukštai, visokiais rakursais. Neapsimetama, kad tai yra praeities biografija, tai yra praeities konstruktas. Žmonės dabar ieško ypatingo kasdieniškumo. Knygos vertybė yra ta, kad autorius moka paprastai išsakyti labai gilius dalykus. Biografija yra apibendrinta 30-ųjų metų kartos patirtis, kuri sukūrė labai stiprią kultūrą ir mes esam labai toli pažengę nuo to, kas čia aprašyta.

„Pasižymėjau tą puslapį, kuriame kalbama, kas yra laimė. Pavadinčiau šią knygą „Knyga apie laiką“. Atrodė, kad laikas viską griauna. Tačiau laikas gali būti ir kūrėjas, nes jis sukuria naujas tobulesnes struktūras. Ir šią laiko sampratą aš matau Marcelijaus Martinaičio tekstuose. To kaimo vaiko, išaugusio tradicinėje kultūroje, ginančio archajiškus dalykus. Kad laikas skaičiuojamas ne mėnesiais, ne savaitėmis, o nuo vienos metų šventės iki kitos. Aš manau, kad šie tekstai yra žymiai vertesni už kai kurių mūsų garsių filosofų žongliravimą tarptautiniais žodžiais, tekstais apie nieką. Ir tai mums yra ypač svarbu“,- kalbėjo Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka.

Iš ligoninės į Knygų mugę atvykęs rašytojas Marcelijus Martinaitis į ją grįžo dar tą patį vakarą. Valentinas Sventickas juokavo, kad ten jį nuo Knygų mugės paslėpė žmona. Tačiau literatūros klasikas išvažiavo tik po renginio, nes bendravo su skaitytojais, dalino autografus. Kūrybiškiausios knygos apdovanojimas rašytojui bus įteiktas Vileišių rūmuose Kovo 11-ąją.

Atsiliepimai apie autorių ir jo komentaras:

Rimantas Bagdzevičius, aktorius

„Klasiška knyga. Jo knygose randu tikrumą. Gyvenimo tikrumą“.

Alfredas Bumblauskas, istorikas

„Dvasiniai atliepimai apie autorių patys geriausi. Kai skaitai atrodo, kad pats su savim kalbiesi, tavo mintis parašė. Jo kūryboje randu įtaigumą, atvirumą, nevengiant pasakyti tiesos, kuri kartais būna nemaloni kitiems, kartais sau pačiam. Jis yra vienas mano mylimausių rašytojų“.

Marcelijus Martinaitis, „Mes gyvenome“ knygos autorius

„Žinoma, perskaitysiu savo knygą. Jei reikia ką nors atrinkti, pasitikslinti, skaitau ir seniau savo parašytas knygas. Kitais metais žadu išleisti poezijos knygą. Laimėjęs jaučiausi nustebintas. Visus konkurentus vertinu labai gerai. Sunku lyginti vienus su kitais, nes visi labai skirtingi savo rašymo žanrais. Labai džiaugiuosi, kad atrinko knygas, kurios tikrai yra vertos dėmesio“.

Susiję