A. Lingis: „Žmogus, norintis suprasti savo būtį, turi atverti akis šviesai“

Vilniaus knygų mugėje lankėsi kone labiausiai lauktas svečias – filosofas, rašytojas, vertėjas Alphonso Lingis. Į lietuvių kalbą yra išverstos dvi lietuvių kilmės JAV filosofo knygos – „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“ ir „Pavojingos emocijos“. Viešnagės metu Alphonso Lingis, buvęs Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, pristatė fotografijų albumą „Prisilietimas“ ir naująją knygą „Bendra kalba, paskiri balsai“.

Įžanginį žodį tarė A. Šliogeris

Fotografijų albumą „Prisilietimas“ kartu su autoriumi pristatė ir jo kolega, filosofas bei eseistas Arvydas Šliogeris. Anot jo, Vakarai šiuo metu išgyvena intelektualinę degradaciją, nes ten nebeliko filosofų.

„Dabartiniai filosofai yra trečiarūšių tekstų komentatoriai, rašantys knygas apie knygas“, – kalbėjo A. Šliogeris. A. Lingį jis apibūdino kaip vieną iš rimčiausiųjų filosofų, kuris rašo apie savo patirtį, kas šiais laikais yra itin retas reiškinys filosofijoje.

A. Lingis – kosminės bendruomenės narys

A. Lingio, studijų laikais ir vėliau gyvenusio Paryžiuje, mokslinių tyrinėjimų sritis yra fenomenologija, antropologija, egzistencializmas, modernioji filosofija ir etika, jis garsėja originalia filosofine išraiška bei įžvalgomis.

A. Šliogeris, kalbėdamas apie autoriaus kūrybą, pabrėžė, jog A. Lingis nemėgsta didmiesčių, jis „bėga“ į senųjų civilizacijų liekanas, apkeliauja viso pasaulio džiungles ir bendrauja su „tikraisiais, nesugadintais žmonėmis“, kuriuos mums įprasta vadinti laukiniais. A. Šliogeris didmiesčius nedvejodamas pavadino „planetos vėžiu“, kurio metastazės anksčiau ar vėliau suris visą planetą. A. Lingį filosofas įvardijo kaip kosminės bendruomenės, kurioje visi gyvi sutvėrimai yra lygūs vienas kito atžvilgiu, narį.

Iš pradžių vengė fotografuoti žmones

Fotografijų albumą „Prisilietimas“ sudaro vaizdai ir veidai, sutikti keliaujant po pasaulį. Su nuotraukomis pateikiami tekstai glaustai nusako jų autoriaus filosofinę laikyseną, atskleidžia autentišką ir atsargų žvilgsnį į kitus.

Anot filosofo, fotoaparato išsitraukimas yra intymios akimirkos sustabdymas, todėl iš pradžių jis vengė fotografuoti žmones. Pirmąsias savo fotografijas autorius vadina tipiškomis, turistinėmis, nes jose vaizduojami garsūs pastatai ir peizažai. Dabar A. Lingiui yra juokingi turistai, fotografuojantys tai, ką galima pamatyti nusipirkus atvirutę.

Ką simbolizuoja nuotraukų albumo pavadinimas?

Žmones A. Lingis fotografuoti pradėjo tada, kai gatvėje nufotografuota valkataujanti moteris nesupyko, o padėkojo.

Albumo pavadinimas parinktas neatsitiktinai. „Prisilietimas“ – tai santykis, kontaktas, ryšys, bendravimas, sąlytis su žmonėmis, kurie vaizduojami nuotraukose. Tie žmonės visada atgaudavo savo fotografijas, nes, anot filosofo, tai yra pati tyriausia ir nuoširdžiausia dovana.
Pradėjęs fotografuoti, A. Lingis ėmė kitaip vertinti spalvas, šviesą, medžiagas, šešėlius bei linijas. „Keldavausi anksti ryte tam, kad pamatyčiau ryto šviesą, dievinau miglą, rūką ir lietų“, – įtaigiai pasakojo jis. Autorius stebisi, kad žvelgdamas į prieš trisdešimt šešerius metus darytas nuotraukas, jis atsimena visus veidus, situacijas ir akimirkas.

Žmogus turi pamilti save

Albumo nuotraukos išsiskiria savo spalvingumu, ryškumu, ekspresyvumu bei estetika. Visi jose vaizduojami žmonės, nesvarbu kokio amžiaus jie bebūtų, spinduliuoja kerinčiu grožiu. Kalbėdamas apie žmogaus išvaizdą, A. Lingis pabrėžė, kad žmogus sau niekada nebus tobulas, visada norės kažką pakeisti, pagražinti. Tik tada, kai žmogus išmoks pamilti kiekvieną savo kūno dalį, jis pajus tikrąjį ryšį su gamta, supras, kad yra tobulas sutvėrimas. „Žmogus, norintis suprasti savo būtį, turi atverti akis šviesai“, – dėstė filosofas.

Patalpinta: Rašiniai