Atėjau, pamačiau – Kalėdos!
Brangus Kalėdų seneli,
Šiemet ir mes rašome Tau laišką. Kas tie mes? Dvylika skirtingų veidų su dvylika skirtingų požiūrių į Tavo ir visų mūsų šventę. Simboliškas skaičius – dvylika, ar ne?
Nors kai kam esi panašesnis į paranormalų reiškinį ir, jei bus priimtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo pataisos, gali būti išvytas iš mūsų televizorių ekranų, džiaugiamės, kad šiemet Tu dar neuždraustas. Kai kas netiki, kad Tu egzistuoji, tačiau vien ištarus Tavo vardą, juk kiekvienas mintyse nusipiešiame daugmaž vienodą Tavo portretą. Ar tai ne įrodymas, kad Tu – ne paranormalus, o geras mūsų visų pažįstamas?
Norime, kad ir Tu geriau pažintum mus, laukiančius kasmetinio Tavo apsilankymo, be kurio Kalėdos neįsivaizduojamos. Kaip neįsivaizduojamos ir dar be daugybės kitų didelių ir mažų stebuklų.
Be eglutės, kurią, užmerkę akis, pajuntame vien iš kvapo.
Be kalėdinių papuošimų. Kartais svarbu ne tiek rezultatas, kiek pats procesas: draugiškai kartu papuošta aplinka sukuria šventišką nuotaiką, kurioje nelieka vietos nesantaikai.
Be dovanų. Mums nereikia, kad jos būtų brangios, bet kad būtų iš visos širdies.
Be laiško tau. Ne tiek svarbu, pasieks jis Tave ar ne, tačiau išsiuntę jį pasijusime išklausyti.
Be religijos. Nors galbūt per Kalėdas ne visi eisime į Bažnyčią, prie šventinio stalo ne visi pasimelsime, gal tik atlaušime kalėdaičio.
Be tradicijų. Kalėdas šventėm – Kalėdas švęsim, net jei sunkmetis šiek tiek pamažins gėrybių ant šventinio stalo ir papigins dovanas.
Be gerumo apraiškų. Per Kalėdas labiau nei visada įvertiname, ką turime mes ir ko neturi kiti, tad trokštame tuo pasidalinti.
Be Tavęs, mokančio mus daryti gerumo stebuklus…
Gražių tau Kalėdų, Kalėdų seneli!
Su meile,
Kalėdinė redakcija
